Daiva NORKIENĖ
Keturiolikmečio Aleksandro S. nužudymas sukrėtė Visaginą - miestelis tūžo, šurmuliavo ir beveik troško kruvino keršto. Kriminalistai dėl viso pikto net įtariamojo apsaugą sustiprino, kai vežė įvykio vieton duoti parodymų.
Sportininko nužudymu kaltintas Semionas Kozlovas jau nuteistas. Ir niekas nesuabejojo, ar žmogus, kuris dešimtį metų turės praleisti už grotų, - tikrai žudikas?
Košmaras
2001 metų vasario 7-ąją Visagine, "Klaipėdos" parduotuvės prieigose, žmonės aptiko kraujo klane susirietusį jauno vaikinuko kūną. Teatleidžia skaitytojai už šiurpias detales, kurias pateiksime aprašydami įvykio vietą, tačiau šiame žurnalistiniame tyrime jos yra svarbios. Aleksandro kūnas buvo subadytas peiliu net 58 vietose, perpjauta gerklė, o parduotuvės sienos žmogaus aukštyje tiesiog aptaškytos krauju.
Kitą dieną iš lūpų į lūpas buvo perduodama žinia: sportininkui, akrobatui, mergaičių numylėtiniui atkeršyta iš pavydo. Kažkas, galbūt ne toks mėgstamas, ne toks populiarus ir gražus, turbūt ilgai degė pavydu, kol ryžosi kruvinam akibrokštui.
Dideliam visuomenės džiaugsmui, nusikaltimą pavyko išaiškinti greičiau nei per parą! Jau kitą dieną buvo sulaikytas "Atgimimo" mokyklos devintokas Ilja Zambacevičius, pravarde Zombis. Šis tarp paauglių jau seniai murmėjo, kad Aleksandrą S. reikėtų pamokyti, mat Zombio panelė Ž. kartkartėmis "pasižvalgydavusi" į sportiškąjį keturiolikmetį. I. Zambacevičius pareigūnams prisipažino, kad už 100 litų pasamdė Semioną Kozlovą (tada jam buvo 17 m.) vasario 7 dieną 20 valandą, nueiti prie "Klaipėdos" parduotuvės ir "pasikalbėti" su konkurentu.
Apie tai, kas, pasak liudininkų, įvyko tą vakarą, ne kartą rašyta. Keli miestelio paaugliai nuo ankstyvo vakaro gėrė alų apleistoje statybvietėje už 400 metrų nuo "Klaipėdos" parduotuvės. Tarp jų buvo ir S. Kozlovas su savo mergina Olga Koževnikova bei pažįstamu Aleksandru Michailovu. Artinantis 20 valandai vakaro, ši trijulė patraukė parduotuvės link, kur S. Kozlovo laukė vadinamoji "strelka" su Aleksandru. S. Kozlovas iš pradžių piktai apsižodžiavo su trejais metais jaunesniu paaugliu, o paskui išsitraukė peilį ir ėmė jį badyti į įvairias kūno vietas. Tuo tarpu įvykio liudininkai Olga ir Aleksandras stovėjo už 10 metrų ir visa tai stebėjo. Sadistiškai nužudęs jaunuolį, Semionas grįžo prie laukusių draugų, visi trys neilgam pasislėpė kažkokioje laiptinėje, o galiausiai grįžo į statybvietę pratęsti alaus gėrimo. S. Kozlovas, muzikuojantis jaunimo roko grupėje, aplinkinių charakterizuojamas tik patenkinamai. Teistas. Pasak kai kurių šaltinių, vadovavo Visagino paauglių gaujai.
Kur kraujas?
Nusikaltėlių tėvai tokie pat kaip ir visi gimdytojai: aklai myli, tiki ir užsistoja. Todėl visiškai nenuostabu, jog Semiono tėvas Aleksandras Kozlovas iki šiol nesusitaikė su mintimi dėl sūnaus kaltės.
- Vasario septintosios pavakarę Semionas išėjo pas draugus. Sakė, buvo apleistoje statybvietėje, kur jaunimas "įsteigęs" kažką panašaus į klubą ar pasimatymų vietą. Grįžo apie pusę aštuonių vakaro, pasiėmė dešimt litų alui ir vėl išėjo. Nors už nepilnos valandos jis, kaip teigiama, dalyvavo kruviname nusikaltime, neatrodė nei susijaudinęs, nei keistas. Tiesiog toks, kaip visada. Namo sugrįžo 23 valandą 30 minučių. Pats jį pasitikau ir mačiau visą nuo galvos iki kojų: jokio kraujo ant drabužių, batų ar rankų nebuvo. Dar pats padžioviau ant radiatoriaus jo sudrėkusius batus.
O dabar prisiminkite nusikaltimo aprašymą. Žudikas nelaimingąjį paauglį kankino taip, kad gyvybiškai svarbus organizmo skystis čiurkšte čiurškė ant parduotuvės sienų. Logiškai mąstant, S. Kozlovas po nusikaltimo turėjo būti kruvinas nuo kojų iki galvos. Tačiau teismo medicinos ekspertizė velionio A. Selivanovo kraujo ant minėtų drabužių neaptiko. S. Kozlovo panagėse ir ant aprangos neaptiko ir aukos mikrodalelių. Taigi ekspertų išvados nepatvirtina vyruko kaltės.
Trys peiliai
Kitą dieną po nusikaltimo Semionas iš draugų sužinojo, kad jo jau ieško policija. "Einu, nuraminsiu motiną!" - tarstelėjo savo draugams ir patraukė namo. Jis visą vakarą gūžčiojo pečiais ir bičiuliams tikrai atrodė nesuvokiąs, kuo jį įtaria. Pakeliui užsuko pas tokį Andrejų Korobcovą ir ėmė jo klausinėti, gal šis žinąs. Andrejus irgi nežinojo. Bet patarė (dėl viso pikto) apsižiūrėti kišenes, ar jose nėra kokių įtarimą galinčių sukelti daiktų. "Rado" nedidelį lenktinį peiliuką, kurį Andrejus pasiūlė palikti pas jį. Įsidėmėkite: vėliau šis peiliukas kaip galimas nusikaltimo įrankis bus surastas ir pridėtas prie bylos.
Ilja Zambacevičius (tas pats, kuris už šimtą litų nusikaltimą užsakė, tačiau vėliau liko tik liudytoju) tardymą irgi "aprūpino" peiliu. I. Zambacevičiaus namuose buvo aptiktas jų "šeimai nepriklausęs peilis", kurį "galėjo atnešti ir tyčia primesti S. Kozlovas". Ir šis peilis tapo daiktiniu įrodymu byloje.
Trečią peilį, kuris taip pat tapo daiktiniu įrodymu, pareigūnai rado paties S. Kozlovo namuose.
Liudytojai - į krūmus
O. Koževnikova, A. Michailovas per parengtinį tardymą davė parodymus prieš S. Kozlovą. Neilgai spyriojosi ir jis pats: praėjus savaitei po įvykio, jau rašė nuoširdų prisipažinimą. Tačiau sklandus bylos tyrimas truko neilgai. Dar po savaitės dėl suėmimo pratęsimo atsidūręs prieš teisėją Semionas jau guodėsi, esą save apkalbėjęs iš baimės. Mat pareigūnai jį mušė, sudarė nepakenčiamas sąlygas, grasino supūdyti kalėjime, o už prisipažinimą - išleisti. Nuo tos dienos Semionas nuolatos neigė savo kaltę, neprisipažino ir Vilniaus apygardos teisme. Beveik tuo pat metu O. Koževnikova irgi visiškai atsisakė savo parodymų - teigė, kad ją liudyti prieš Semioną privertė pareigūnai. Grasindami, vartodami psichologinį smurtą. Keistai pasielgė ir A. Michailovas: atsidūręs prieš Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegiją, staiga pamiršo viską, kas įvyko vasario 7 dieną. "Neatsimenu, ir viskas. Ir daugiau nieko pridurti nebegaliu", - sakė vaikinas.
Liko vienintelis I. Zambacevičius, savo parodymų nekeitęs iki pat galo. Tačiau šis devintokas irgi labai įdomus. Teismas įvyko 2001-ųjų rugsėjo 28 dieną, o jau lapkritį Zombis vaikščiojo po Visaginą ir tauškė, kad jis pats apsimelavo teisme. Praėjusį rudenį Generalinė prokuratūra gavo visaginiečio Andrejaus Vaščilo laišką, kuriame nurodytos kai kurios gana įdomios aplinkybės: "Nuėjau į "Orbitos" klube vykusią diskoteką, kurioje susitikau su I. Zambacevičiumi. Jis ėmė manęs klausinėti, kaip Semiono reikalai. O paskui prisipažino, jog visi jo parodymai yra neteisybė. Ir kad "taip kalbėti" jį privertė prokuratūroje".
Paskui apie smurtu išgautus melagingus parodymus miestelyje ėmė kalbėti ir A. Michailovas.
- Jis tą pasakojo man, mano žmonai, taip pat A. Korobcovo mamai, keliems mūsų miestelio vaikinams, - "Akistatai" tvirtino A. Kozlovas. - Jei reikėtų, daugelis patvirtintų tokius Michailovo žodžius. Ne veltui vėliau teisme jis nieko "nebeprisiminė".
Semiono Kozlovo gynėjas advokatas Gintautas Būga "Akistatai" papasakojo apie šiurkščius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, padarytus tiriant Aleksandro S. nužudymo bylą. Tyrimo pradžioje atliekant tardymo veiksmus, įtariamajam S. Kozlovui, jo draugei O. Koževnikovai ir A. Michailovui nebuvo užtikrinta teisė į realią gynybą! Mat tiek Semioną, tiek Olgą, tiek Aleksandrą gynė tas pats advokatas L. Volkas. O tai prieštarauja BPK 54 straipsnio 2-ajai daliai. Anot G. Būgos, "teismas negalėjo remtis parodymais, kurie išgauti esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą".
Meilė, narkotikai ar ...
Aleksandras S. buvo pavyzdingas vaikinas. Sportavo, priklausė Skautų organizacijai, turėjo daugybę draugių ir draugų. I. Zambacevičius (Zombis) charakterizuojamas patenkinamai, būta liudijimų, kad jis - narkomanas. Kaip atsitiko, kad "gerietis" ir visų numylėtinis Aleksandras S. pats paskyrė "strelką" vėlų ir tamsų vakarą. Ir dar kam? Dvejais metais vyresniam vyriokui. Mat keli moksleiviai ir pedagogai jau anksčiau žinojo (ir teisme paliudijo): Aleksandras S. prisipažino skirsiąs pasimatymą Zombiui. Ar iš tikrųjų jaunuoliai nepasidalino tiktai mergaitės?
Aleksandro S. nužudymo byloje ir tokio Artūro Čiuvašovo parodymai apie iš kito vyrioko nugirstas kalbas, kad akrobatas galėjo būti nužudytas ir dėl konkurencijos prekiaujant tramadolu (psichotropiniu vaistu)! Pagal šiuos parodymus, "mylimos mergaitės versija" išgalvota, kad nebūtų atskleistos tikrųjų nesutarimų priežastys. Tačiau šis vyrukas, kaip ir keli kiti liudytojai, į teismą iškviesti nebuvo.
- Prokurorai žiniasklaidai paskubėjo pranešti apie mūsų sūnaus kaltumą. Žudiku jis buvo įvardytas dar tada, kai net nebuvo apklaustas, o tuo labiau prisipažinęs. Gal todėl vėliau nebuvo tiriamos kitos versijos? Juk prokurorams, per anksti paviešinusiems savo sėkmę, kelio atgal nebuvo, - svarsto Semiono artimieji. - Teismo taip pat nedomino liudininkės, tą lemtingą vakarą prie "Klaipėdos" mačiusios tik du besiginčijančius vaikinus (jeigu Olga ir Aleksandras laukė už dešimties metrų, būtinai turėjo pastebėti ir juos). Beje, narkotikų mūsų sūnaus kraujyje ekspertai taip pat nerado, nors skelbta, kad nužudė apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų.
A. Kozlovas mano, kad Semionas apkaltintas nekaltai, o tikrasis žudikas tebevaikšto laisvėje. Juo labiau kad praėjus porai dienų po Semioną nuteisusio teismo Visagine buvo įvykdyta dar viena tokio pat braižo žmogžudystė: beveik trisdešimčia peilių dūrių nužudytas 26 metų žmogus. Jo gerklė lygiai taip pat, kaip ir jaunojo akrobato, buvo perrėžta peiliu. Nusikaltėlis, A. Kozlovo teigimu, nenustatytas.
P. S. Nesiryžtame teigti, kad nuteistasis S. Kozlovas nekaltas. Tačiau, kaip matote, byloje apstu prieštaravimų, neaiškumų ir apie tai nutylėti nevalia. Netrukus jaunuolio likimą lems paskutinės instancijos, Aukščiausiasis, teismas.
