Kandidatėmis į 2002 metų Tolerancijos žmogus titulą paskelbtos per Kinijos vadovo vizitą Vilniuje pilietinį ryžtą parodžiusi rašytoja Jurga Ivanauskaitė ir profesorė Irena Veisaitė už pasisakymus apie lietuvių ir žydų dialogą.
Kaip praneša titulą skiriantis "Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę", 2002 metų Tolerancijos žmogus bus paskelbtas šeštadienį (01.25) Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.
Šis titulas kasmet skiriamas Lietuvos piliečiui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš radikalizmo apraiškas bei prietarus politiniame ir visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Pernai Tolerancijos žmogumi tapo Medininkų tragedijos liudininkas, visuomenės veikėjas Tomas Šernas už savo viešą pasisakymą prieš Vytauto Šustausko antisemitinius pareiškimus.
Šiemet fondo valdyba, atsižvelgdama į visuomeninės nominacijos ekspertų komisijos siūlymus, turės rinktis iš dviejų kandidatūrų.
Kandidatėmis į Tolerancijos žmogaus titulą buvo nominuotos dvi žinomos Lietuvos asmenybės - rašytoja J. Ivanauskaitė ir profesorė I. Veisaitė.
Vienai jų ir bus suteiktas 2002 metų Tolerancijos žmogaus vardas, įteiktas skulptoriaus Edmundo Frejaus sukurtas atminimo medalis ir diplomas. Pasak fondo pranešimo spaudai, nominuoti J. Ivanauskaitę kandidate į Tolerancijos žmogaus titulą paskatino jos pilietinis ryžtas, pademonstruotas per Kinijos prezidento Jiang Zeminio vizitą Vilniuje 2002 metų birželio mėnesį, kai aktyvi Kinijos okupuoto Tibeto nepriklausomybės rėmėja surengė keletą piketų. Už tai J. Ivanauskaitė buvo sulaikyta policijos.
Jos pilietinė pozicija turėjo didelį visuomenės edukacijos efektą, parodė, kad pilietinė netolerancija nepakantumui - net jei jis ateina iš oficialiosios valdžios pusės - yra vienintelė priemonė aukštų idealų gynyboje. Kita kandidatė - literatūros ir kultūros tyrinėtoja, žymi visuomenės veikėja, viena iš Atviros Lietuvos fondo steigėjų bei ilgametė šios organizacijos valdybos pirmininkė I. Veisaitė. Jos pasisakymas Frankfurto knygų mugėje per visuomenines ir politines diskusijas ir vėlesnės publikacijos, pratęsusios jos mintis, buvo pripažintas išskirtiniu pilietinės tolerancijos aktu.
Frankfurto knygų mugėje svarstydama litvakų kultūros paveldo tyrinėjimo bei lietuvių ir žydų moralinio dialogo galimybes, I. Veisaitė prisilietė prie temos, kuri jau tapo Lietuvos moralinės brandos ir ištikimybės vakarietiškoms vertybėms egzaminu.
Fondas, kurio tikslas yra ne tik saugoti garsaus Japonijos diplomato Chiune Sugiharos atminimą, bet ir skleisti pilietinės visuomenės ir tolerancijos idėjas, ketina ir toliau skatinti laisvų piliečių visuomeninį ryžtą nesitaikstyti su reiškiniais, kurie kelia grėsmę visuomenės atvirumo ir liberaliosios demokratijos ateičiai.
Kaune Japonijos generalinio konsulo pavaduotoju dirbęs C. Sugihara nepaisė Japonijos vyriausybės nurodymų ir 1940 metais išdavė 6 tūkstančius tranzitinių vizų nacių persekiojamiems žydams.
Japonija Antrajame pasauliniame kare buvo nacistinio Vokietijos reicho sąjungininkė.
Turėdami C. Sugiharos išduotus dokumentus, dauguma žydų pabėgėlių atvyko į Vakarų Japonijos Kobės uostą, iš kur turėjo galimybę saugiai išvykti į kitas valstybes.
BNS
