Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu įvairiose Lietuvos įkalinimo įstaigose atlieka bausmę ir laukia teismo 8 444 asmenys. Kartu su jais kali ir 93 užsienio piliečiai. 32 užsieniečiai laukia teismo tardymo izoliatoriuose, likusieji jau atlieka bausmę pataisos namuose. Mūsų šalyje daugiausia nusikaltimų padarė Rusijos piliečiai (net 32 asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba nuteisti). Mažai nuo jų atsilieka baltarusiai (28). Taip pat yra aštuoni ukrainiečiai, penki Latvijos piliečiai, trys vokiečiai, po keletą Moldavijos, Azerbaidžano, Estijos piliečių. Lietuvos įkalinimo įstaigose galima sutikti ir iš tolimų egzotiškų kraštų nelaisvėn patekusių žmonių. Ilgesniam ar trumpesniam laikui mūsų šalyje "įstrigo" kazachų, kirgizų, Irano, Jordanijos, Somalio, Italijos, Kinijos bei kitų šalių piliečių. Dauguma nuteistų užsieniečių kali Pravieniškių pirmuosiuose ir antruosiuose pataisos namuose.
38 užsieniečiai laukia teismo
Lietuvoje šiuo metu pats garsiausias kalinys užsienietis yra prancūzas Bertranas Kanta. Tragiškai pasibaigusios meilės istorijos herojui mūsų žiniasklaida parodė tiek dėmesio, kad jo galėtų nuoširdžiai pavydėti daugybė gerai žinomų Lietuvos menininkų ar kitų tikrai nusipelniusių žmonių. Tačiau Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, kuriame įkalintas nesugebėjęs savo agresijos suvaldyti prancūzas, direktorius Aleksandras Davidonis patikino, jog žiniasklaida jo neišvargino. Norėdami susitikti su B. Kanta, žurnalistai privalo gauti ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno leidimą. Kol kas toks leidimas išduotas nebuvo. Be ką tik paminėtojo prancūzo, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime šiuo metu apgyvendinti net 38 užsieniečiai. Penki iš jų jau nuteisti ir čia atlieka bausmę. Ukrainiečiui Aleksandrui Jevtušenkai bei Baltarusijos piliečiui Vladimirui Bagdanovičiui paskirtas kalėjimas iki gyvos galvos. Dar du Rusijos piliečiai - Maksimas Jegorovas ir Valerijus Kovalčiukas - atlieka bausmę kalėjimo režimu.
Direktorius A. Davidonis patikino, jog pagal Kardomojo kalinimo įstatymo 12 straipsnį užsieniečiai turi būti laikomi atskirai nuo Lietuvos piliečių. Dažniausiai jie neblogai moka anglų ir net rusų kalbas, tarpusavyje lengviau bendrauja. Su jais gana paprasta susikalbėti ir mūsų pareigūnams. Atrodo, jog užsieniečiai jokių problemų nekelia. Jie paklūsta nustatytam režimui ir vidaus tvarkos taisyklėms, nesiskundžia maitinimu, gali netrukdomai melstis, apsipirkti kalėjimo parduotuvėje ir t. t. Daugumą užsieniečių remia artimieji, siunčia jiems pinigus.
Susituokė Lietuvoje
Kai kurie įkalinti užsieniečiai Lietuvoje sugeba net gerokai pakoreguoti savo tolesnį gyvenimą, pavyzdžiui - susituokti. Štai 2000-ųjų rugsėjį rekordinį "Ecstasy" tablečių kiekį į Lietuvą įvežusiam 38 metų olandui Johanusui Petrosui Andrianui Gigengackui Klaipėdos teismas paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę, 50 000 litų baudą ir konfiskavo pusę turto. Šis vyriškis buvo sulaikytas Lietuvoje, kuomet į Klaipėdą atsarginiame automobilio rate įvežė 16 kilogramų sintetinių narkotikų. Kartu su olandu į mūsų šalį įvažiavo ir Latvijoje gyvenanti rusė Natalija Jumatova. Po kiek laiko jiedu susituokė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Į iškilmes buvo atvykę net nuteistojo tėvai. Tai pirmoji užsieniečių santuoka, kuri buvo užregistruota Lietuvos įkalinimo įstaigoje.
Lukiškėse geriau nei Žodine
Dažnai kyla klausimas - ar mums nepakanka savų nusikaltėlių? Juk visus juos reikia maitinti, suteikti įvairias buitines paslaugas ir t. t., tad ar ne geriau būtų užsieniečius grąžinti į tas valstybes, iš kurių jie atvyko. Deja, šis procesas nėra toks paprastas. Pasikeisti nuteistais ar suimtais asmenimis galima tik su tomis šalimis, su kuriomis yra pasirašyta dvišalė sutartis arba kurios yra prisijungusios prie Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos. Lietuva šį žingsnį žengė dar 1995 metais, kai ratifikavo minėtą sutartį. 1996-ųjų rugsėjo 1-ąją ši sutartis įsigaliojo. Prie minėtos konvencijos yra prisijungusios ne tik 24 Europos valstybės, bet ir kitos pasaulio šalys, tokios kaip Kanada, Venesuela ir t. t. Dėl to, norint pasikeisti kalinamaisiais su šiomis šalimis, visiškai nereikia sudaryti dvišalių sutarčių. Šiuo metu dvišalės sutartys sudarytos ir ratifikuotos su Rusija ir Baltarusija. Tačiau mūsų rytinių kaimynių piliečiai namo neskuba. Matyt, vien todėl, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose jiems sudaromos žymiai geresnės sąlygos ir maitinimas (jis ypač pagerėjo nuo šių metų pradžios). Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius A. Davidonis pasakojo, jog jo vadovaujamoje įstaigoje kalėjo iki gyvos galvos nuteistas baltarusis Aleksandras Melnikovas (49 m.). Po kiek laiko vyriškis kreipėsi į mūsų šalies teisėsaugos institucijas, prašydamas perkelti jį atlikti tolesnę bausmę į gimtąją šalį. 2000-ųjų pradžioje šis prašymas buvo patenkintas ir nuteistasis atsidūrė Žodino kalėjime. Netrukus direktorių A. Davidonį pasiekė Aleksandro laiškas, kuriame jis rašė labai norįs grįžti atgal. Jis tikino galįs visą laiką praleisti karceryje, kad tiktai galėtų kalėti Lietuvoje. Tačiau grįžti atgal į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą jis nebegalės. Juk savo noru vyko į gimtinę... A. Davidonis tikino, jog iki šiol nuolat gauna minėto nuteistojo laiškus. Jis savo perkėlimą vadina "teismo klaida" ir maldaute maldauja ieškoti visokių įmanomų būdų, kad tik būtų sugrąžintas į Lietuvą...
Be A. Melnikovo, prašymą savo šalyje atlikti bausmę buvo pareiškęs ir ukrainietis Vladimiras Simeško (40 m.). Apkaltintas žmogžudyste, Lietuvoje jis kalėjo nuo 1996 metų. Pernykštį balandį vyriškio prašymas buvo išpildytas. Jam išvykstant į Ukrainos kalėjimą, A. Davidonis taip pat prašė parašyti, kaip seksis kalėti gimtinėje, tačiau iki šiol nesulaukė jokios žinios. Matyt, ten irgi nėra taip gerai, kaip buvo Lukiškėse...
Kalinys nusprendžia pats, kur geriau kalėti
Kiekvienu atveju patys nuteistieji rodo iniciatyvą ir pareiškia norą atlikti tolesnę bausmę savo šalyje. Jie kreipiasi į įkalinimo įstaigos administraciją, kurios darbuotojai paruošia visus reikalingus dokumentus. Būtiniausia sąlyga pradedant šį procesą yra ta, jog nuteistasis privalo būti tos valstybės pilietis, į kurią prašosi grąžinamas. Kalinio elgesys ar įvykdytas nusikaltimas jokios reikšmės neturi. Pateikus visus reikalingus dokumentus, Teisingumo ministerija kreipiasi į analogišką kalinamojo nurodytos šalies instituciją su jo prašymu. Tada belieka laukti atsakymo. Mūsų šalis nostalgijos nekelia daugeliui Lietuvos piliečių, atliekančių bausmę Vakarų valstybėse. Esame ne kartą pasakoję apie Švedijos, Vokietijos, Olandijos, Kanados ir Švedijos kalėjimus, pasižyminčius labai geromis nuteistųjų gyvenimo ir buities sąlygomis. Ten dauguma įkalintų lietuvaičių gali net užsidirbti nemažai pinigų. Tačiau atsidūrę Rusijos, Baltarusijos ar kituose Rytų šalių kalėjimuose, mūsų tautiečiai veržte veržiasi namo.
Ambasadų parama
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas palaiko glaudžius ryšius su daugeliu Lietuvoje įsikūrusių ambasadų. Ypač geri santykiai susiklostė su Suomijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Švedijos ambasadų darbuotojais. Netgi pasirašyta sutartis su Prancūzų kultūros centru. Direktorius A. Davidonis patikino, jog ambasados ne tik rūpinasi įkalintais savo šalių piliečiais, bet ir stengiasi visaip padėti - aprūpina knygomis, leidiniais, vadovėliais, siūlosi pagalbą norintiesiems išmokti užsienio kalbų... Na, o susitaikę su likimu, daugelis įkalintų užsieniečių taip pat pradeda domėtis tuo, kas vyksta už įkalinimo įstaigos sienų, pradeda mokytis lietuvių kalbos, bando kažko išmokti.
Musulmonai laikosi Ramadano reikalavimų
Pravieniškių pirmųjų pataisos namų direktorius Arnoldas Pranevičius patikino neturįs jokių problemų su kalinčiais užsieniečiais (šioje įstaigoje bausmę atlieka 16 užsienio piliečių - R. P.) - jie normaliai elgiasi, laikosi visų reikalavimų, nepažeidinėja drausmės... Užsieniečiams nesudaromos išskirtinės kalėjimo sąlygos - jie taip pat privalo laikytis nustatytos dienotvarkės, gyvena tose pačiose gyvenamosiose patalpose, valgo tą patį maistą. Įstaigoje nevaržomi kalinčiųjų įsitikinimai, atsižvelgiama į jų tradicijas, gyvenimo būdą. Pataisos namuose yra musulmonų tikėjimo žmonių, todėl per Ramadaną, musulmonų pasaulyje suprantamą kaip apsivalymo mėnesį, jie nuo saulėtekio iki saulėlydžio nieko nevalgo, gerai elgiasi, su niekuo nesipyksta, meldžiasi 5 kartus per dieną. Direktorius patikino, jog musulmonų prašymu jiems sudaromos sąlygos vakare pasiimti maistą, melstis. Beje, už tai, kad netrukdomai gali laikytis savų tradicijų ir reikšti religinius įsitikinimus, kalinamieji A. Pranevičių labai gyrė...
Profesorius moko savo likimo brolius
Čia atlieka bausmę ir Jordanijos pilietis Josifas Fajedas. Šis, ketvirtus metus už savo buvusios žmonos Olgos tetos nužudymą Lietuvoje kalintis 48 metų vyriškis - profesorius, mokantis net penkias užsienio kalbas. Jis tikino esąs nekaltas ir labai apgailestavo, jog iki šiol nepavyko įrodyti savo tiesos. Jis esą ne kartą rašė įvairius skundus, tačiau niekas į tai neatsižvelgė. Vyriškis įsitikinęs, jog vien todėl, kad jis užsienietis, teisėjai nuteisė be jokių konkrečių kaltės įrodymų.
- Skaudžiausia, jog nieko nepadėjo ir samdyti Lietuvos advokatai - jie tiktai plėšė pinigus, - apgailestavo Jordanijos pilietis...
Josifas Fajedas su septyniolika metų jaunesne Olga susipažino Sirijoje. Moteris labai patiko, todėl 1997 metais jis atvyko į Lietuvą ir po kiek laiko ją vedė. Vėliau šeimyniniai santykiai klostėsi ne itin gerai - nuteistojo teigimu, žmonai labiau rūpėjo jo pinigai. Po kurio laiko jie išsiskyrė...
Nors nuteistas profesorius yra gyvenęs Amerikoje ir visą laiką buvo pasiturintis, kalėjimo sąlygomis nesiskundžia. Jis moko nuteistuosius anglų kalbos (vienu metu jo paskaitų klausėsi net iki 160 kolegų, dabar - 30 asmenų), pats taip pat jau gana neblogai kalba lietuviškai. Vyriškis labiausiai išgyvena dėl to, jog negali matyti sunkiai sergančios savo 76 metų motinos ir trijų vaikų iš pirmosios santuokos.
- Esu stipriai tikintis, todėl visa tai išverti padeda tiktai malda ir žinios, - guodėsi jordanietis.
Paklaustas, ar nekyla problemų dėl maisto (juk musulmonai nevalgo kiaulienos), vyriškis patikino, jog valgo tai, ką jam patiekia pataisos namų valgykloje, visiškai nesigilindamas, iš ko tas valgis pagamintas. Na o parduotuvėje perka tik tai, kas jam priimtina...
Kinas Lietuvos nepaliks
Kitas pašnekovas - 49 metų kinas Azatas Nijazovas. Jis gimė kalnuotoje ir gana vargingoje Cincianio provincijoje. Vėliau išvyko mokytis į pamaskvėje įsikūrusį statybos technikumą, atliko praktiką Černobilyje. Po garsiosios avarijos persikėlė į Lietuvą ir čia iki šiol gyveno, nors ir nėra mūsų šalies pilietis. Vyriškis nuteistas už plėšimą, tačiau apie šį nusikaltimą kalba su šypsena. Esą septynerius metus nelaisvės gavo už tai, kad buvo kartu su nusikaltimą įvykdžiusia grupe žmonių. Nors vyriškis buvo vedęs lietuvaitę, patekus už grotų santuoka nutrūko. Dabar jo niekas nelanko, greičiausiai buvusios sutuoktinės pastangomis vyriškį pamiršo ir vienintelis 14 metų sūnus...
Kinas jau neblogai pramokęs lietuviškai. Jis tikino pataisos namuose neturįs ne tik jokių problemų, bet ir draugų. Nors esąs draugiškas, tačiau niekas to nesupranta.
- Nieko neveikiu, nieko uždrausto nevartoju (nei alkoholio, nei narkotikų - R. P.), stengiuosi kuo daugiau pasivaikščioti, saugau sveikatą, - su šypsena apie gyvenimą už grotų pasakojo egzotiškos išvaizdos vyras. - Šiemet labai pagerėjo maistas ir nors nėra labai pamėgtų lietuviškų cepelinų, tuo labai džiaugiuosi... Toks jau aš musulmonas (Azatas prisipažino esąs uigurų tautelės, kuri trokšta išsikovoti nepriklausomybę ir išpažįsta musulmonų tikėjimą, atstovas - R. P.) - ką duoda, tą ir valgau...
A. Nijazovas labai trokšta kuo greičiau išeiti į laisvę. Vyriškis tikisi, jog teisėjai išnagrinės jo prašymą pritaikyti naujuosius baudžiamuosius įstatymus ir atvers pataisos namų vartus. 50-uosius savo gyvenimo metus skaičiuojantis vyras prisipažino jaučiąs didelę gėdą dėl to, kad jam kurį laiką tenka praleisti už grotuotų langų. Esą iki šiol nieko apie tai nežino tolimojoje Cincianio provincijoje likę tėvai, 4 broliai ir tiek pat seserų. Galbūt niekada ir nesužinos, nes tokiu patyrimu su artimaisiais vyriškis dalintis nelinkęs, nors atsidūręs laisvėje jis tikisi nuvykti į gimtinę. Paskutinį kartą Kinijoje Azatas lankėsi tiktai 1993 metais ir nuo to laiko apie save nepateikė jokių žinių... Kaip bebūtų, kinas žada likti ir toliau gyventi Lietuvoje...
Dar 11 užsieniečių kali Pravieniškių antruosiuose pataisos namuose, kelios moterys, tarp kurių viena kinė, atlieka bausmę moterų įkalinimo įstaigoje Panevėžyje. Direktoriaus Kęstučio Slančiausko teigimu, nuteistos užsienietės niekuo nesiskiria nuo lietuvių...
