Kas kaltas, jog vaiko tėvas nemoka alimentų?
Laikraščio skaitytoja Vida Jurgutienė iš Klaipėdos skundžiasi, jog viena augina 1992 metų balandžio mėnesį gimusį sūnų. 2000-aisiais ji prisiteisė iš vyro alimentus vaikui išlaikyti. Kol vyras dirbo, alimentus mokėjo, vėliau tapo bedarbiu, gavo bedarbio pašalpą, tačiau iš gaunamų pajamų neskyrė nė lito sūnui išlaikyti. 2001 metais laiško autorė išsituokė. Praėjusį rudenį jis vieną mėnesį dirbo, tačiau ir toliau alimentų nemokėjo. Laiško autorė prašo atsakyti, kas turi kontroliuoti tokius asmenis, kurie privalo išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Advokatas Visvaldas Kazakiūnas paaiškino, jog jokios kitos Institucijos, be pačios laiško autorės, tokių paslaugų (alimentų išieškojimo) nesuteiks. Žinoma, galima sakyti, jog pagal Civilinio proceso kodekso 379 straipsnio trečiąją dalį teismo antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus. Tačiau visiems akivaizdu, kad ši teisės norma yra deklaratyvi. Teismo antstolis neseks kiekvieno skolininko, nesiaiškins, kur jis dirba ir ką veikia. Jeigu laiško autorei reikia alimentų, ji turėtų pati pasidomėti, ką veikia jos vaiko tėvas (ar dirba, ar ne). Jei sužinotų, jog dirba, galėtų apie tai informuoti teismo antstolį. Tuomet pastarasis šią normą įgyvendintų ir laiško autorės interesai nebūtų pažeisti. Be to, yra ir paties skolininko prievolės, numatytos Civilinio proceso kodekse. Asmuo, privaląs mokėti alimentus, per 3 dienas turi pranešti teismo antstoliui apie darbovietės ar gyvenamosios vietos pakeitimą, apie papildomą uždarbį. Jeigu jis to nepadaro be svarbių priežasčių, kaltiems asmenims, taip pat ir skolininkui, teismas antstolio pareiškimu gali paskirti iki 250 litų baudą. Taip pat įmonės, įstaigos ar organizacijos administracija, kitas darbdavys, išskaičiavęs alimentus pagal teismo sprendimą, privalo per 3 dienas pranešti teismo antstoliui ir asmeniui, gaunančiam alimentus, apie mokančiojo alimentus išėjimą iš darbo, taip pat apie naują jo darbo ar gyvenamąją vietą, jeigu tai yra žinoma. Laiško autorė nenurodo, ar Darbo biržai buvo pranešta apie tai, kad iš jos buvusio sutuoktinio gaunamų pajamų turi būti išskaičiuoti alimentai. Jeigu taip buvo, Darbo birža privalėjo šią prievolę įvykdyti. Taigi visi minėti asmenys, jeigu nesielgia taip, kaip numatyta įstatyme, gali būti baudžiami bauda. Bet vis dėlto pirmiausia tinkamu teismo sprendimo vykdymu turėtų rūpintis pati išieškotoja, t. y. laiško autorė, nes manyti, kad teismo antstolis seks kiekvieną skolininką, nėra realu, nes teismo antstolių yra mažai, o skolininkų - labai daug.
