Lietuvoje šia liga serga apie 5-10 procentų gyventojų. Mazginiu kojų venų išsiplėtimu (varikoze) skundžiasi keliskart daugiau moterų negu vyrų.
Iššokusios, pamėlynijusios kojų venos - ne tik estetinė problema. Toks negalavimas sukelia skausmus, pristabdo kraujotaką, gali skatinti trombų susidarymą kraujagyslėse.
Kojų venų išsiplėtimas laikomas įgimta, paveldima liga. Jei vienas iš tėvų sirgo mazginiu venų išsiplėtimu, yra maždaug 40 procentų tikimybė, kad polinkį susirgti tokia liga paveldėjo ir vaikas, o jei varikozė kamavo abu tėvus, tokia tikimybė išauga iki 90 procentų!
Jauniems žmonėms venos pradeda plėstis dėl įgimto venos vožtuvėlių ir venos sienelės silpnumo, įgimto nepakankamo vožtuvėlių skaičiaus ar per mažo (taip pat įgimto) vožtuvėlių dydžio.
Pasak Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos Angiochirurgijos skyriaus gydytojos angiochirurgės Laimutės Gelgotaitės, kraujas kraujagyslėmis leidžiasi žemyn ir teka aukštyn. Leidžiantis žemyn kraują pristabdo kojų venose esantys vožtuvėliai, išsidėstę kas 7-15 centimetrų. Šių vožtuvėlių paskirtis - atsidaryti kraujui kylant aukštyn ir užsiverti jam pratekėjus. Jei kuris neužsiveria, kraujas tarp tų vožtuvėlių ima kauptis. Tose vietose pakyla kraujospūdis ir jo neatlaikiusios venų sienelės pradeda pamažu plėstis. Susiformuoja veniniai mazgai, kurie nuolat didėja. Dėl to gali išsivystyti uždegimai (flebitai) ar trombozės su uždegimu (tromboflebitai). Po tokių uždegiminių procesų neretai išsivysto veninės kraujotakos nepakankamumas, kuris gali sąlygoti trofinių (sunkiai gyjančių) opų susidarymą blauzdose. Tokių komplikacijų gydymas esti sunkus ir sudėtingas, ne visada duodantis laukiamų rezultatų (ypač gydymą uždelsus).
Jeigu venos pradeda plėstis vyresniems žmonėms (pavyzdžiui, sulaukusiems 45 metų ar daugiau), su paveldėjimu tai nesiejama - laikoma, jog ligą sukėlė prasidėję organizmo senėjimo procesai. Didesnė tikimybė, jog laikui bėgant kojų venos ims plėstis žmonėms, kurie sunkiai fiziškai dirbo ir kuriems tekdavo ilgai stovėti.
Pasak gydytojos angiochirurgės, neretai kojų venų išsiplėtimu skundžiasi nėščios moterys. Tačiau nėštumas nelaikomas varikozės išsivystymo priežastimi - organizme vykstant tam tikriems pokyčiams, nėštumas gali tik išprovokuoti venų plėtimąsi, kuris anksčiau ar vėliau vis tiek būtų išsivystęs.
Nėščios moterys turėtų nešioti specialias (suspaudžiančias kojų raumenis ir greitinančias veninio kraujo tekėjimą) kojines. Jas patartina kurį laiką panešioti ir po gimdymo. Padeda specialus masažas, mankšta.
Specialias kojines patartina nešioti visoms stovimą darbą dirbančioms moterims (ne tik nėštumo metu), pradedančiosioms jausti pirmuosius su varikoze siejamus negalavimus.
Pirmieji signalai, kad pradeda vystytis varikozė, yra šie: kojos tarsi pasunkėja, tampa jautresnė blauzdų oda, naktį jaučiami traukuliai, vakarais pabrinksta pėdos, iššoka pėdų venos, sėdint arba stovint blauzdose jaučiamas spaudimas, tempimas, pabrinkimas. Gali pradėti dilgčioti išilgai venų. Tiesa, minėti negalavimai neatsiranda visi iš karto.
Jei varikozė dar tik pradeda formuotis, tai yra jei nustatoma ankstyvoji ligos fazė, skiriamas gydymas kraujagyslių sieneles ir vožtuvėlius stiprinančiais, vožtuvėlių sandarumą gerinančiais ir kraujotaką reguliuojančiais vaistais. Padeda masažai. Kaip jau minėta, skiriamos specialiosios (mažiau ar daugiau elastingos) kojinės, puskojinės, antblauzdžiai ir t. t. Šių priemonių vaistinėse yra pakankamai, tačiau patiems pirkti nepatartina - jas būtina pritaikyti pagal kiekvieno ligonio kojų ilgį ir blauzdų storį.
Jei venos vis tiek plečiasi, skauda, susiformuoja stambūs mazgai, tuomet vaistai, specialūs įtvarai ar masažai nepadeda - tenka daryti operaciją (jos metu venos perrišamos, rekonstruojamos ar pašalinamos).
Ligoniams, kuriuos kamuoja venų išsiplėtimas, negalima maudytis karštoje vonioje - vanduo turi būti ne karštesnis kaip 37-38 laipsniai Celsijaus, mat karštis skatina venų plėtimąsi. Moterims nepatartina nešioti per daug aptemtų, spaudžiančių kelnaičių ar veržiančių kojinių. Kai kurie pacientai klaidingai mano, jog venų išsiplėtimą puikiai gydo kraują skystinantis aspirinas. Tačiau šiuos vaistus galima vartoti tik gydytojui paskyrus, nes jie gali sukelti sunkias komplikacijas.
Profilaktika
Jei varikozės nepaveldėjote iš tėvų ar senelių, ligos išvengsite laikydamiesi gydytojos patarimų:
1. Daug vaikščiokite (pėdų ir blauzdų raumenų judesiai skatina venų vožtuvų darbą ir kraujas greičiau pasiekia galūnių audinius).
2. Venkite ilgai sėdėti ar stovėti; jei darbas sėdimas - bent kas valandą trumpam pakilkite nuo kėdės ir pasivaikščiokite, pasimankštinkite stiebdamiesi ant kojų pirštų galų, aukštai pakeldami kulnus; sėdėdami kartkartėmis pajudinkite kojų pirštus, pėdas; atsisakykite pozos "koja ant kojos"; sėdėdami vis keiskite kojų padėtį; esant galimybei, užsikelkite kojas ant stalo.
3. Vakarais kojas pamasažuokite (labai gerai veikia dušas, šalto vandens srovę keičiant šilta ir atvirkščiai).
4. Nakčiai kūnui leiskite laisvai ilsėtis - venkite aptemptų naktinių marškinių ar apatinių rūbų, lovoje įsitaisykite taip, kad kojos būtų maždaug 10 centimetrų aukščiau liemens.
5. Neavėkite batų labai aukšta pakulne (daugiau kaip 5 cm), nepatartina nešioti ir žemakulnių ("bekulnių") batelių; venkite ankštos avalynės.
6. Hormoninius preparatus vartokite tik pasitarę su gydytoju.
7. Venkite per ilgo kaitinimosi saulėje, dažniau įlįskite į vėsų jūros vandenį - tai labai teigiamai veikia viso kūno kraujotaką.
8. Sureguliuokite kūno svorį (jei skundžiatės antsvoriu), atsisakykite žalingų įpročių.
