Albertas ONIŪNAS
Vienas iš senųjų Panevėžio "tulpinių" Vidmantas Kirklys (43 m.), pravarde Mutka, įkliuvo Paryžiaus policijai bevagiliaudamas parduotuvėse. Lietuvos teisėsauga jau penkerius metus ieško V. Kirklio dėl kruvinų įvykių Panevėžio "Svainijos" parduotuvėje per 1996-ųjų Kalėdas.
Pirmą kartą V. Kirklys "pasižymėjo" 1978 metais, kai buvo teisiamas už chuliganizmą. Nuo bausmės buvo lygtinai atleistas, dirbo šaltkalviu pieno kombinate. 1980 metais V. Kirklys drauge su N. Vanagu, R. Taraškevičiumi, A. Garšvinsku sumanė apiplėšti vieną žinomą Panevėžio kolekcininką. Fiziškai stiprus V. Kirklys į aukos butą ėjo pirmas. Jis vienu smūgiu partrenkė duris atidariusį žmogų, vėliau jį nutempė į kambarį, mušė, reikalavo pinigų. Plėšikai bute aptiko 2 000 rublių, senų monetų ir popierinių pinigų kolekciją. Nusikaltimą tuometė milicija greitai išaiškino ir plėšikai buvo sugaudyti. V. Kirkliui, nors jis ir labai gailėjosi, teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo. Į laisvę Mutka turėjo išeiti 1995 metais, bet buvo išleistas anksčiau - 1991-aisiais. Netrukus jis tapo "Tulpinių", kuriems tuo metu vadovavo R. Kavaliauskas-Kavioras, grupuotės nariu. Jau 1992-aisiais V. Kirklio imta ieškoti dėl reketo. Nustatyta, kad R. Kavaliauskas, V. Kirklys, P. Sereikis ir V. Tuzovas reketavo verslininką G. Steponavičių. Gaujos nariai, reikalaudami duoklės, važinėjo aplink verslininko namus, šaudė iš automatinių ginklų. G. Steponavičius buvo ir sumuštas. Vėliau jam teko apskritai išvykti iš Lietuvos ir gyventi Rusijoje. Beje, iš reketininkų ketvertuko V. Kirklys vienintelis ir liko gyvas - kiti trys nužudyti.
1994 metais Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo reketininkų bylą. V. Kirkliui skirta nedidelė bausmė - tiek, kiek išbuvo suimtas per parengtinį tardymą. Išėjęs laisvėn iš teismo salės V. Kirklys toliau bendravo su "tulpiniais". Tačiau policija jokių rimtų pretenzijų Mutkai negalėjo pareikšti iki pat 1996-ųjų Kalėdų. Tąsyk pas Panevėžio verslininką R. Okuličių lyg puotauti, lyg ir reketuoti atėjo net aštuoni vyrai iš įvairių nusikalstamų grupuočių. R. Okuličius keturis atėjūnus su V. Tuzovu priešakyje nušovė, o V. Kirklys, A. Lazauskas ir V. Rakauskas buvo sužeisti ir nuvežti ligoninėn. Neilgai trukus, pareigūnams nespėjus sureaguoti, trijulė iš Vilniaus ligoninės paspruko ir tapo tuo metu ieškomiausiais Lietuvos nusikaltėliais. Dabar jau aišku, kad jie iškart pabėgo į užsienį ir po kurio laiko "nusėdo" Ispanijoje. Čia apie 3-4 metus reketavo nelegaliai dirbančius tautiečius. Tik visai neseniai Ispanijos policija ėmė labiau domėtis nelegalais darbininkais ir reketininkais. Buvo sulaikytas A. Lazauskas, tačiau dėl Lietuvos diplomatų nerangumo ispanai buvo priversti jį paleisti. Teko nešti kudašių iš Ispanijos ir Mutkai. Matyt, senas nusikaltėlis niekur kitur nepritapo ar reketo objektų neatrado, jei buvo priverstas vogti Paryžiaus parduotuvėse.
V. Kirklio dar tik laukia teismai, tuo tarpu kitas "Svainijos" įvykių dalyvis Romas Kuprinskas (23 m.) Panevėžyje nuteistas 6 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo už turto prievartavimą, chuliganizmą, melagingus parodymus bei mėginimą nelegaliai pereiti valstybinę sieną.
1996 metų lapkritį "Svainijos" parduotuvėje kilo kivirčas tarp dviejų eilėje stovėjusių pirkėjų - R. Kuprinsko ir J. Masilionio. Apraminti vyrus bandė parduotuvės savininko R. Okuličiaus svainis A. Stumbris. Tačiau R. Kuprinskas nenurimo, grasino peiliu, o kitą dieną atvažiavo į parduotuvę su visa gauja bendraminčių. Iš A. Stumbrio pareikalauta 2 000 JAV dolerių baudos už tai, kad jis drįso paliesti gaujos narį. Vėliau reikalaujama suma padidėjo penkis kartus, pinigų reikalavo jau V. Tuzovas ir kiti. Dėl to po mėnesio ir įvyko "Svainijos" drama. Po to R. Kuprinskas pasislėpė, Vilniuje įsigijo padirbtą pasą ir išvyko į Ispaniją. Ten slapstėsi 4 metus. Sugrįžti Lietuvon R. Kuprinskas nusprendė 2000-ųjų pabaigoje ir buvo sulaikytas Lazdijų pasienio poste. Pareigūnams pasirodė įtartini jo dokumentai.
