Netrukus lietuviai pirmą kartą balsuos rinkimuose į Europos Parlamentą. Mažiau nei devyni mėnesiai liko ir iki dabartinės Europos Komisijos įgaliojimų pabaigos. Lietuvos vidaus įvykių fone žiniasklaida domisi naujųjų parlamentarų ir įgaliotinių Europos Komisijoje atlyginimais bei darbo sąlygomis. Tačiau kokiame Parlamente ir kokioje Komisijoje dirbs mūsų atstovai?
Naujasis Europos Parlamentas gali turėti daug stipresnes partijų frakcijas. Pastaruoju metu giminingos esamų ir būsimų Sąjungos narių partijos bando sutarti dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir savo ruožtu didesnių šansų rinkimuose. Daugiausiai pasiekė žaliųjų partija. Vasario pabaigoje Romoje jie įkurs Europos žaliųjų partiją, kurios vajus Europos Parlamento rinkimuose bus bendraeuropinis - partija rinkimuose dalyvaus vienu pavadinimu, vienodais šūkiais. Žaliųjų populiarumą gali sustiprinti šiai partijai priklausantys įtakingi vokiečių politikai - tokie kaip Joshka Fischeris ar Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos vadovas Danielis Cohn-Benditas. Europos žaliesiems, sutariantiems dėl aplinkos apsaugos, dar teks aiškintis dėl bendro požiūrio į Europos Sąjungos integraciją. Vokiečių ir austrų žalieji remia federacijos idėją, o švedų ir britų “žalios” partijos artimesnės vadinamiems euroskeptikams.
Iki rinkimų į Europos Parlamentą bendraeuropinę partiją norėtų sukurti ir į kairę nuo socialdemokratų esantys sąjūdžiai, bet juos skaldo daug rimtesni nesutarimai. Balandį Berlyne susitiks Vokietijos demokratinio socializmo, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Graikijos ir Čekijos komunistų partijų atstovai. Skandinavijos šalių kairuoliškos partijos šiame suvažiavime nedalyvaus.
Galbūt bus ir daugiau siekiančių suartėti Europos partijų. Vienijimąsi gali paskatinti galimybė gauti paramą iš ES fondų. Pernai nutarta, kad partijos, kurios yra atstovaujamos bent ketvirtadalyje Sąjungos valstybių, gali gauti piniginę paramą savo veiklai. Šiuo metu tokį reikalavimą atitinka tik trys didžiausios Europos Parlamento frakcijos - krikščionys demokratai (liaudies partija), socialistai ir liberalai. Mažesnių partijų atstovai šią normą yra apskundę Europos teisme.
Vasario pradžioje susidomėjimą sukėlė didžiausios Europos Parlamento frakcijos - Krikščionių demokratų - raginimas siekiantiems parlamentaro mandato ar pareigybės Europos Komisijoje paskelbti apie savo veiklą iki 1989 metų. Raginimas skirtas, žinoma, naujųjų narių, buvusių komunistinių valstybių piliečiams. Europos liaudies partijos vadovas Wilfriedas Martensas sako, kad Europa dar nėra pakankamai apsivaliusi nuo komunistinio totalitarizmo. Liaudies partijos frakcijos rezoliucijoje raginama, be kita ko, sukurti nepriklausomą centrą, kuriame būtų renkama informacija apie komunistinių režimų vykdytus žmogaus teisių pažeidinėjimus. Siūloma įsteigti ir mokslinę instituciją komunizmui Europoje tirti. Be to, raginama komunizmo aukoms pastatyti paminklą ir paskelbti tų aukų atminimo dieną.
Prieš buvusius komunistinius vadovus nukreiptą rezoliuciją parėmė Europos liaudies partijos suvažiavime dalyvavę Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Olandijos ministrai pirmininkai. Pradinis rezoliucijos projektas buvo dar griežtesnis. Jame visoms Europos Parlamento frakcijoms buvo siūloma nepriimti buvusių komunistinių režimų pareigūnų.
Liaudininkai tikisi laimėti būsimus Europos Parlamento rinkimus, todėl siekia, kad naujosios Europos Komisijos vadovas atstovautų centro dešinės partijoms. Europos Parlamento Krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas Hansas Gertas Poetteringas mano, kad Europos Komisijos sudėtis turėtų atspindėti rinkimų į Parlamentą rezultatus. Liaudininkai būsimu Europos Komisijos pirmininku siūlo Liuksemburgo ministrą pirmininką Jeaną Claude’ą Junckerį.
Liaudininkų pozicijas Europos Parlamente, be abejonės, dar labiau sustiprins Didžiosios Britanijos konservatorių naujos vadovybės paliudytas siekis atkurti ryšius su Europos liaudies partija. Apie tai praėjusią savaitę pareiškė partijos vadovas Michaelis Howardas.
Europos Komisija į liaudininkų pareiškimus neatsiliepė. Politologai siekį Europos Komisiją politizuoti vertina santūriai. Briuselyje dirbantys politologas Peteris Ludlow mano, kad Europos Komisija turi būti nepolitinė. Tačiau Komisijos ir Parlamento santykių klausimas iškyla nuolat ir, galima spėti, dar daug kartų iškils.
Na, o dabartinė Europos Komisija pradėjo rodyti pirmuosius artėjančios kadencijos pabaigos ženklus. Radikalumu pagarsėjusi Komisijos darbo ir socialinių reikalų įgaliotinė, graikų socialistė Anna Diamantopulos pareiškė dalyvausianti Graikijos parlamento rinkimuose, kurie vyks kovo 7 dieną. Apie grįžimą į Italijos politiką ne kartą jau yra užsiminęs ir Komisijos pirmininkas Romano Prodi. Savo šalių parlamentų rinkimuose rengiasi dalyvauti ir transporto įgaliotinė ispanė Loyola Palacio bei kultūros įgaliotinė liuksemburgietė Viviane Reding. Dar bent šeši dabartiniai įgaliotiniai yra pranešę, kad nesieks kitos kadencijos Komisijoje. Tad su Europos Sąjungos plėtra, Parlamento rinkimais ir naujų narių įgaliotinių atvykimu į Komisiją prasidės įdomus ir, ko gero, sumaištingas Parlamento ir Komisijos istorijos laikotarpis.
