Sigitas Stasaitis
"Akistatoje" nuolat rašoma apie turto, apie materialių, apčiuopiamų daiktų vagystes. Jų kasdien tiek daug, kad užmirštame, jog šiais laikais vagiama viskas - net eilėraščiai!
Kuršėnuose (Šiaulių raj.) gyvenanti, bet gana žinoma poetė Justina Žukinskaitė, nieko keista, labiausiai mėgsta skaityti poeziją. Ne taip seniai į šios moters rankas pakliuvo įdomi knyga - "Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos narių poezijos almanachas (2)". Gražiai išleistame leidinyje - 42 autorių eilėraščiai.
Pradėjusi skaityti ligonių eiles poetė aiktelėjo, pažinusi savo eilėraštį "Ir vėl Irutei". Kažkoks gudrus ligonis kone žodis žodin nupliekė Justinos eilėraštį "Ir vėl Irutei", pasirašė savo pavarde. Plagiatorius tepasivargino vos porą žodžių sukeisti vietomis. Spręskite patys:
Tu man atleisk, kad šiandien parsinešti Turėsi savo sielvartą namo. Galėjau aš palengvint tavo naštą, Bet dar sunkesnis prislėgė akmuo.
O tavo ašarų skaudus kartumas Užkeiks mane, toks drumstas ir baugus... Žmogaus širdies pavargusios gerumas Mus atsijos į priešus ir draugus. (J. Žukinskaitė "Ir vėl Irutei")
O štai kaip "savo" eilėraštį Irutei "sukūrė" kitas poetas:
Tu man atleisk, kad parsinešti Turėsi savo sielvartą namo. Galėjau aš palengvint tavo naštą, Bet dar sunkesnis prislėgė akmuo.
O tavo ašarų skaudus kartumas, Toks drumstas ir baugus užkeiks mane. Žmogaus širdies pavargusios gerumas Mus atsijos į priešus ir draugus.
Nepatiklieji suabejos - o gal poetė apsimeta, gal tai ji nušvilpė eiles iš talentingo ligonio? Nė velnio. Pasak J. Žukinskaitės, šitas prieš 9 metus parašytas eilėraštis buvo publikuotas 2002 metais išleistoje knygelėje "Balta varna skridau". Na o gudriųjų psichikos ligonių almanachas, pusantrų metų tobulintas bei redaguotas, pasirodė tik šiemet.
"Skaitau toliau ir netikiu savo akims, - stebėjosi J. Žukinskaitė. - Begėdiškai perdarytas paties Pauliaus Širvio eilėraštis apie beržus. Manęs niekas nežino, na bet P. Širvį... Ir tai dar ne viskas - randu perdarytą ir Janinos Degutytės eilėraštį".
Beržai baltieji - broliai, Išėję pakely, Nuvarvančių karoliais Šakų nepakelią.
Mėnulis prasiskyręs Pro ūkanas bekraštes, Seniai yra nusprendęs Saulutę skaisčią vesti. ("ligonio" eilėraštis almanache)
O štai tikrasis P. Širvio eilėraštis:
Beržai baltieji - broliai, - Išėję pakele, Nuvarvančių karoliais Šakų nepakelia.
Mėnulis, prasiskyręs Pro ūkaną bekraštę, Tolyn už girios irias Skaisčios saulytės vesti.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkė Danutė Kašubienė, išgirdusi naujieną apie skandalą, iš pradžių prarado amą. Moteris prisipažino nesanti gili poezijos žinovė, todėl ji nepastebėjusi apgaulės. Pasak pirmininkės, prieš išleidžiant pirmąjį almanachą 2005-aisiais, ligonių eiles skaitė poetas Jonas Mačiukevičius. Skandalą sukėlusį antrąjį almanachą tvarkiusi redaktorė netikėtai mirė.
Užbaigti darbą patikėta šiaulietei pedagogei bei lituanistei Birutei Kucinienei. Tačiau šiandien ir ji purtosi atsakomybės. "Almanache klaidingai nurodyta, kad esu sudarytoja. Iš tikro aš - tik redaktorė, o sudarytoja - draugija", - tikina moteris. Tik taip ir liko neaišku, kaip lietuvių kalbos diktantų knygeles bei leidinius, kuriais mokoma pasirengti lietuvių kalbos egzaminams, kurianti prityrusi lituanistė neatpažįsta primityviai nukopijuotų P. Širvio, J. Degutytės eilių?
Šiaulių miesto žmonių su psichine negalia ir jų klubo "Globa" pirmininkė Zinaida Jurgaitienė susirado vieno iš vogtų eilių autorę, ir bandė ją remti prie sienos klausimu, kaip čia išėjo. Ne ant tokios pataikė, vagilė tikrai nekvaila - išgirdusi nepatogų klausimą "poetė" staiga prisiminė sunkiai serganti psichikos liga ir vartydama akis ilgam prarado kalbos dovaną.
Taigi psichinių ligonių globėjai dėl savo nemokšiškumo ir neapsiskaitymo užtraukė didžiulę gėdą Kultūros ministerijos Neįgaliųjų reikalų departamentui, finansavusiam visą 600 egzempliorių ne vieną tūkstantį litų kainavusią almanacho leidybą.
Tačiau tai ne tik garbės reikalas. Tai intelektualių kūrinių vagystė, už kurią šiais laikais numatytos didžiulės baudos, o sunkiais atvejais - net kalėjimas. Jei J. Žukinskaitė, P. Širvio teisių paveldėtojai, kiti almanache apvogti poetai kreipsis į teismą, vogtos poezijos rinktinės leidėjai - Kultūros ministerijai - gali tekti brangiai užmokėti.
Precedentų jau yra. Kai 2000-aisiais buvo leidybai ruošiama "Grūto parko lyrika", kai kurie poetai viešai atsižegnojo nuo savo eilių apie Leniną ir partiją, tikino, jog tai šmeižtas, visai ne jų kūryba. Labiausiai reiškėsi Romas Sadauskas, parašęs eilėraštį "Leninas nemišta". Tačiau kai protestuotojai nieko nepešė ir "Grūto parko lyrikos" rinktinė pasirodė knygynuose, beveik visi "ne už savo kūrybą" padavė leidyklą į teismą ir pareikalavo solidžių autorinių honorarų.
Panašus skandalas kilo ir dėl sovietinių skulptūrų. Skulptorius Kostas Bogdanas per laikraštį išsižadėjo savo Vilniuje stovėjusios Lenino skulptūros. Gediminas Jokūbonis ketino savo lipdinius sunaikinti, kad nedarytų jam gėdos. Na o Bronius Vyšniauskas dėkojo Grūto parko savininkui Viliumui Malinauskui, kad ne sunaikino, o priglaudė jo statulą, pats padėjo išrinkti jai parke vietą. Tačiau kai į Grūto parką pasipylė lankytojai, pasitarę skulptoriai kreipėsi į autorinių teisių agentūrą, kad jie skriaudžiami, negauna honorarų.
Garsusis literatūrinis herojus Ostapas Benderis ironizavo, kaip įsimylėjęs per naktį parašęs genialų eilėraštį. "Ir tik švintant, kai parašiau paskutines eilutes, prisiminiau, kad šias eiles jau yra parašęs A. Puškinas. Šitoks klasiko smūgis!" - iš kūrėjų amžinos plagijavimo problemos šaipėsi didysis kombinatorius.
