Remigijus RAINYS
Ukrainoje tebetęsiamas pavojingo aviaincidento, ištikusio AB "Aviakompanija Lietuva" lėktuvą ATR 42-300 netoli Kijevo oro uosto, tyrimas. Esant blogam matomumui ir krintant šlapdribai Borispolio oro uoste besileidžiantis iš Vilniaus su 33 keleiviais ir 4 įgulos nariais atskridęs lėktuvas kliudė prieigose augančių medžių viršūnes. Tačiau patyrę pilotai sugebėjo vėl pakilti ir apsukę kelis ratus vis dėlto nutupdė aplamdytą prancūzų ir italų gamybos keleivinį lainerį. Neabejojama, kad tai pats rimčiausias ore nutikęs incidentas nuo pat mūsų šalies Nepriklausomybės atkūrimo. Tarp keleivių daugumą sudarė ukrainiečiai, tačiau salone buvo ir keli Lietuvos piliečiai, tarp kurių į Kijevą keliavo ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje ir Moldovoje Viktoras Baublys. Niekas iš keleivių nenukentėjo ir V. Baublys "Akistatos" korespondentui sakė, kad tie, kurie nusileidimo momentu nežiūrėjo pro langus, galbūt net nesuvokė, koks pavojus jiems grėsė. Pasak ambasadoriaus, jis, žinodamas, kad skrydis jau baigiasi, susidėjo į portfelį savo dokumentus ir žvilgterėjęs pro langą išvydo, jog lėktuvas skrenda beveik pačiomis eglių viršūnėmis. Netrukus V. Baublys pajuto smūgį į lėktuvo apačią, tačiau susimėtęs lėktuvas vis dėlto vėl pradėjo kilti.
- Išsigąsti nebuvo kada, - sakė kitados pats sportiniais lėktuvais skraidęs Lietuvos ambasadorius, - tačiau kai lėktuvas pradėjo sukti dar kelis ratus virš oro uosto, pamaniau, kad galbūt jau buvo išleista važiuoklė, kuri galėjo sulūžti susidūrus su medžiais, tad tektų leistis avariniu būdu, ant "pilvo". O tai nieko gero nežadėjo. Nurimau tik tuomet, kai išgirdau išleidžiamų važiuoklių garsą ir lėktuvas netrukus nusileido oro uosto take. Išlipęs pamačiau, kaip oro uosto tarnybų darbuotojai iš orlaivio fiuzeliažo traukia medžių šakas, todėl neabejoju, kad skaudžių pasekmių pavyko išvengti tik dėl įgulos meistriškumo. Į Lietuvos ambasadą Kijeve kol kas nesikreipė nė vienas to nelemto reiso keleivis, nors Lietuvos avialinijų atstovai ir buvo pasiūlę pareikšti pretenzijas dėl kompensacijų už patirtą žalą.
Lietuvos avialinijos iš aviakompanijos "Lietuva" buvo pasisamdžiusios šį lėktuvą reisiniam skrydžiui į Kijevą drauge su visa įgula. Nors pagal tarptautinę praktiką į avarines situacijas patekusių pilotų pavardės neskelbiamos, Civilinės aviacijos departamento vadovai vis dėlto pranešė, kad orlaivio vadas - 51 metų kaunietis, vien lėktuvu ATR 42-300 išskraidęs per 3 000 valandų. Antrasis pilotas - 46 metų vilnietis - tokio tipo lėktuvais skraidęs kiek mažiau, tačiau taip pat turintis didelį bendrą skraidymo stažą. Pranešama, kad kol nebus visiškai užbaigtas incidento tyrimas, kurį vykdo Ukrainoje sudaryta valstybinė komisija, jokios išankstinės išvados nebus skelbiamos. Tyrimas gali užtrukti net mėnesį ir tada bus nuspręsta, kur reikės remontuoti aplamdytą lėktuvą. Abu mūsų pilotai ir stiuardesės jau sugrįžo į Lietuvą, o Kijeve lankosi Lietuvos civilinės aviacijos ir aviakompanijos "Lietuva" atstovai.
Specialistai teigia, kad avarija galėjo įvykti ir dėl pilotų, ir dėl Borispolio oro uosto skrydžių valdymo tarnybos kaltės. Skrydžio metu virš Kijevo buvo sudėtingos metereologinės sąlygos: debesų aukštis tebuvo tik 60 metrų virš žemės, krito šlapdriba. Tuo metu oro uoste buvo pakaitomis valomi nusileidimo-pakilimo takai. Per baigiamąją nusileidimo stadiją dispečeriai Lietuvos lėktuvui staiga pakeitė nusileidimo taką, todėl į jo kompiuterius galėjo būti perduota klaidinga antžeminės instrumentinio tūpimo sistemos informacija. Mat tokia sistema kiekviename take veikia atskirai ir ją įjungus nuvalytame take gali praeiti 1,5-2 minutės, kol ji pradeda patikimai funkcionuoti. Iš žemės valdomas lėktuvas iš debesų išnyro tik likus 7 kilometrams iki oro uosto. Pilotai pamatė, kad mašina yra per žemai ir dideliu greičiu artėja prie medžio viršūnės. Lakūnams pavyko išvengti kaktomušos, tačiau lainerio apačia kliudė ir nulaužė eglės viršūnę. Lėktuvas pakilo ir vėl bandė leistis, tačiau lietuvių pilotams pasirodė, kad ir šį kartą Borispolio oro uosto antžeminė instrumentinio tūpimo sistema veda juos per žemai, todėl jie apsuko dar vieną ratą ir tik tada nutūpė. Jei paaiškės, jog lėktuvas apgadintas dėl ukrainiečių kaltės, jiems AB "Aviakompanija Lietuva" teks sumokėti atitinkamą kompensaciją.
Baiminamasi, jog operatyviam ir objektyviam tyrimui gali pakenkti po prezidento rinkimų Ukrainoje susiklosčiusi sudėtinga politinė situacija. Nors oficialiai valdžios keitimasis šioje šalyje dar neprasidėjo, tačiau jau nestinga dėl savo postų susirūpinusių politikų ir valdininkų manevrų, kartais turinčių net kriminalinį atspalvį. Netiesiogiai avarijos tyrimą gali paveikti ir Ukrainos transporto ministro Georgijaus Kirpos žūtis. Ministras buvo rastas negyvas prie savo namų Kijeve, su šautinėmis žaizdomis. Šalia jo kūno buvo aptiktas pistoletas, tačiau ar tai buvo savižudybė, kol kas neskelbiama. Vienas iš G. Kirpos pavaduotojų spėjo, kad ministro mirtis gali būti susijusi su finansiniais sunkumais Transporto ministerijoje. H. Kirpa buvo laikomas vienu iš įtakingiausių veikėjų dabartinėje Ukrainos vyriausybėje, tačiau konfliktavo su buvusiu kandidatu į prezidentus Viktoru Janukovičiumi.
