Kuri ragana yra gera, kuri bloga, gali pasakyti tik kita, daug galingesnė ragana. O ar ta ragana yra ragana, ar ne, geriausiai gali pasakyti inkvizitorius.
Todėl jei norėtume sukurti organizaciją ar raganų departamentą, į ją privalėtų įeiti egzorcistai, šamanai, raganos, inkvizitoriai - be abejo, profesionalai ar bent jau visuomenėje kotiruojami kaip profesionalai.
Profesionalai - vadinasi, sėkmingai ir dažnai būrę, kerėję ir užkerėję, o kai reikia ir atkerėję, varę velnius ir sėkmingai pasikaustę inkvizicijos praktikose. Tikra raganų ir ekstrasensų komisija negali būti sudaroma vien iš teologų ar vien iš burtininkų - ne, tokioje komisijoje turėtų būti visų keturių profesinių grupių atstovai, antraip vieni ir kiti pūs į vieną dūdą. Ar raganas ir inkvizitorius galima susodinti į bendrą ekspertų suolą?
Manau, seniai laikas. Šioje pasaulietinio okultizmo siautėjimo epochoje gali dar ne tas nutikti.
Inkvizitorius gali pastebėti, kad tas ar kitas asmuo turi raganavimo sugebėjimų. Ragana toje menamoje komisijoje turi pasakyti, kokio lygio tie sugebėjimai ir ar jie nedaro žalos. O bendrą ekspertizę ir galutinį žodį turi teikti šamanas, pageidautina, atsikviestas iš evenkų ar eskimų - ir jam toje komisijoje turėtų priklausyti lemiamas žodis.
Antraip komisija liks neprofesionali ir šališka.
Galima manyti ir matyti, kad tauziju niekus, tik bet kokia kita komisijos sudėtis neveiks.
Dalykai ir jėgos, kurie panaudojami buriant ir raganaujant, yra realūs, tikri ir neturi jokio teigiamo užtaiso. Tai pabaisiškų jėgų prasilaužimas. Teologas gali tai užfiksuoti visu rimtumu. Tačiau teologas magija ir burtais, žinia, neužsiima. Jis tik gali pasakyti, kad tai raganavimas, ir jo konstatavimas bus rimtas. Ir neefektyvus visuomenei, kuri prie to jau priprato kaip prie korupcijos - žiniasklaida, skelbimai apie gyduolius ir aiškiaregius, raganavimo paslaugas taip užpildę mūsų gyvenimo foną, kad tai nestebina.
Šiais laikais raganavimas nėra rimtas kaltinimas. Tai tiesiog pripažinimas, kad turima tam tikrų galių. O ar tos galios nuduodamos, ar ragana yra tikra ragana, gali pasakyti tik ragana profesionalė. Kaip ir demaskuoti ekstrasensą neužtenka mokslininko ar gydytojo išvadų - jį turi demaskuoti, sakykime, daug aukštesnių nei ekstrasensinių jėgų valdytojas šamanas. Ekstrasensai ir yra šamanų periferija. Vieni labiau vykę, t.y. labiau dvasių apsėsti, kiti - nevykusiai apsėsti, treti - šarlatanai. Ir juos apibūdinti gali tik aukštesnio lygio profesionalas.
Taigi jeigu jau mėginame eiti logiškai ir racionaliai iracionalumo ir magiškumo klystkeliais, matau dvi išeitis; arba bendra raganų ir inkvizitorių komisija, - tai būtų tobula, bet sunkiai įtikėtina. Antroji - raganų ir burtininkų profesinė sąjunga su savo etikos kodeksu, atestacine komisija ir panašiais atributais. Lygiai kaip praverstų ir chiromantų ar astrologų profesinės sąjungos. Jos, viena vertus, legalizuotų burtininkų elitą, antra vertus, išduodamos (galbūt graduotus) pažymėjimus, atmestų šarlatanus ir psichikos ligonius. Savos cecho garbės gynimas ir raganoms, ir ekstrasensams būtų pakankamas pagrindas apsivalyti nuo šarlatanų ir nevykėlių. Suprantama, čia esama pagundų demaskuoti, atskirti “nesavus” magus, bet profesinė sąjunga yra profesinė sąjunga. Čia jau savi dėsniai. Medikai turi savo garbės kodeksą ir jie pasako, kuris medikas atitinka medikui keliamus reikalavimus, kuris yra gydytojas profesionalas. O burtininkai ir panašūs gaivalai galėtų kurti profesines sąjungas, kontroliuoti save iš vidaus, rimtai licencijuoti profesionalus su jų garbės kodeksais. Taigi profesinės sąjungos leistų apsiginti nuo šarlatanų ir dviejų dienų kokio reiki ar fengšui kursus baigusių profesorių ekstrasensų. Raganos ir burtininkai dažniausiai savo galias ir tradicijas paveldi ne iš oro, o iš giminių, artimųjų ir turi daugiametes praktikas.
Nesakau, kad raganavimas yra gerai. Bet tai kita klausimo pusė. O kalbu tik apie vieną - jei jau eiti rizikuoti savo sielos reikalais, tai ne pas mėgėjus, o pas profesionalus. O profesionalą nustatyti gali tik kitas profesionalas.
Tada jau galima kalbėti apie atsakomybę.
Nes iš kvailio nieko nepareikalausi. Taip pat ir iš einančiojo pasiburti ar tojo, kuris mano, kad perstumdęs baldus taps dvasingas kaip dalailama.
