Albertas ONIŪNAS
Šie metai dar nė neįpusėjo, o jau pasiektas tragiškas rekordas - geležinkelio pervažose susidūrus automobiliams ir traukiniams, žuvo aštuoni žmonės. Tiek aukų nebuvo nuo pat 1992 metų. Priežastys akivaizdžios - vairuotojų nerūpestingumas. Kaip sako Kelių policijos pareigūnai, tikrą lietuvį nuo susidūrimo su traukiniu gali apsaugoti nebent plieniniai užtvarai per visą kelio važiuojamąją dalį su automobilio radiatorių galinčiais pradurti spygliais. Nors geležinkelininkai ir susirūpinę esama padėtimi, tačiau taupydami pinigus saugomų pervažų skaičių mažina. Tokiu būdu vis plačiau atveriami vartai naujoms nelaimėms.
Nuslydo po traukiniu
Šių metų sausio 11 dieną Šalčininkų rajono Čiužakampio kaime esančioje geležinkelio pervažoje su keleiviniu traukiniu "Simferopolis - Ryga", valdomu baltarusio mašinisto V. Kazako, susidūrė tame pačiame kaime gyvenusio Vitalijaus Zinkevičiaus (23 m.) vairuojama "Mazda ". Po susidūrimo traukinys automobilio liekanas stūmė dar 250 metrų. Žuvo visi keturi mazda važiavę žmonės - vairuotojas, jo bendraamžė žmona Violeta, uošvė Gelena Rympo (46 m.) bei šalčininkietė Stanislava Burinskaja (43 m.). Vairuotojas V. Zinkevičius buvo žinomas kaip labai atsargus ir eismo taisyklių besilaikantis žmogus. Ties pervaža buvo labai slidu, tačiau smėlio niekas nepabarstė. Realiausia nelaimės priežastis - stabdoma mašina nuslydo pervažon. Po nelaimės įvykio vieton sulėkė ir geležinkelininkai, ir kelininkai, kurie gausiai nubarstė smėliu visas pervažos prieigas. Dirbama kaip sovietmečiu...
Vairuotoja buvo pavargusi
Sausio 30-ąją Kazlų Rūdos savivaldybės Bagotosios kaimo pervažoje Kauno kelių ruožo motorvežiui kelią užkirto "Honda Civic", vairuojamas Sigitos Raulinaitienės (19 m.). Mašinistas Aurelijus Jacevičius važiavo 60 - 70 kilometrų per valandą greičiu, o likus 50 metrų iki pervažos įjungė ekstra stabdžius, nes matė, kad susidūrimo išvengti nepavyks. Honda buvo prispausta prie bėgių ir stumiama 172 metrus. Žuvo automobilio keleivės Ilona Brokaitė (20 m.) ir jos motina Vida Brokienė (40 m.). Vairuotoja nuvežta į ligoninę sunkios būklės. Jos seseriai Ritai Lietuvninkaitei (24 m.) pasisekė labiausiai - lūžo ranka, patyrė šoką. Avarijos priežastis - jaunos, vos prieš pusmetį vairuotojo pažymėjimą gavusios moters maža patirtis bei nuovargis - naktį prieš įvykį S. Raulinaitienei miegoti neteko - ji važinėjo ir tvarkė neatidėliotinus reikalus, todėl traukinio tiesiog nepastebėjo, o mirksinčią šviesos signalizaciją prie pervažos ignoravo.
"Greita" pervaža
Gegužės 9-ąją Kupiškio rajono Radžiūnų geležinkelio pervažoje ant bėgių priešais traukinio nosį atsidūrė Maksvyčių kaimo gyventojo Povilo Tautvilio Jėčiaus (66 m.) vairuojamas "Opel Corsa". Šilumvežis su keturiais krovininiais vagonais, kliudęs galinę dalį, nubloškė automobilį šalin. Vietoje žuvo Paprūdžių kaimo gyventojai Antanas Užusienis (61 m.) ir Romualdas Bronislovas Jėčius (64 m.). Vairuotojas patyrė sunkią galvos traumą ir dėl kaukolės lūžių iki šiol gydomas Panevėžio ligoninėje, yra ištiktas komos. Nelaimės priežastys kol kas nežinomos - vairuotoją galėjo apakinti saulė. Senyvas amžius taip pat pastabumo žmogui neprideda. Beje, ši pervaža neseniai įrengta pagal visus europinius standartus, tad ją galima pravažiuoti dideliu greičiu, nerizikuojant sulaužyti automobilį. Nemaža dalis vairuotojų taip ir daro.
Betaupant minutę...
Iš ankstesniais metais įvykusių avarijų pažymėtinos trys. 1994-aisiais Marijampolės rajone po traukiniu atsidūrė moskvičius, žuvo keturi iš aštuonių juo važiavusių žmonių. Tąsyk šėlo pūga, automobilio langai buvo aplipę sniegu ir vairuotojas nepastebėjo raudonai mirksinčios pervažos signalizacijos bei artėjančio traukinio. 1998 metų lapkritį Kėdainiuose raudono šviesoforo signalo nepaisė golfo vairuotojas. Šioje avarijoje du žmonės žuvo, du buvo sunkiai sužaloti. 1999-ųjų sausio mėnesį Pravieniškėse, saugomoje pervažoje, nuleistą užtvarą apvažiavo ir traukinio buvo taranuotas golfas. Žuvo jauna moteris ir du vyrukai, tarp jų - vairuotojas. Šiuo atveju akivaizdu buvo vairuotojo įžūlumas ir noras sutaupyti vieną kitą minutę.
Lazda su dviem galais
Praėjusį penktadienį Vilniuje įvyko Lietuvos kelių policijos vadovų ir SPAB "Lietuvos geležinkeliai" atstovų susitikimas. Tema - tragiški autoįvykiai geležinkelio pervažose. Vyriausiasis saugos inspektorius Vytautas Ramonas pareiškė susirūpinimą esama padėtimi (turėdamas galvoje avarijas geležinkelio pervažose). Pasak geležinkelininkų, Kelių policija turėtų imtis priemonių, dirbti prevencinį darbą. Viena iš priemonių būtų greičio prieš pervažas ribojimas. Jau yra pervažų, kuriose galima važiuoti greitai, nebijant sulaužyti automobilį. Viena jų - Kupiškio rajone, kur įvyko paskutinė avarija. Vairuotojai per šią pervažą dažnai lekia net 100 kilometrų per valandą greičiu. Gerinant pravažiavimą per bėgius, net minties nebuvo, kad tai lazda su dviem galais, todėl reikia galvoti apie kalnelių įrengimą prieš tokias pervažas. Taupydami pinigus, daug kur geležinkelininkai atsisako saugomų pervažų, nori jose palikti tik mirksinčią šviesos signalizaciją. Kai kur apskritai ketinama atsisakyti signalizacijos. Dabar Kretingos - Skuodo ruože traukiniai važiuoja labai retai, todėl bėgiai rūdija ir juose esantys signalizacijos davikliai ne visada suveikia. Tai reiškia, kad artėjant traukiniui pervažoje šviesoforas nemirksi. Techniniu požiūriu nėra kitos išeities, kaip tik signalizaciją demontuoti. O eismo saugumu, turėtų pasirūpinti Kelių policija (statyti ženklus ar įrengti kalnelius).
Mašinistai visada blaivūs?
V. Ramonas nepatenkintas ir tuo, kad po kiekvienos avarijos traukinys ilgam sulaikomas. Štai Kupiškio atveju traukinys avarijos vietoje stovėjo 2 valandas ir 19 minučių. Kažin ar būtina mašinistus vežti ligoninėn blaivumui nustatyti, žinant, kad jau daugelį metų visos avarijos įvyksta dėl vairuotojų, o ne dėl mašinistų kaltės. Be to, kiekvienas mašinistas yra patikrinamas prieš darbą. Kai dėl avarijos sulaikomas tarptautinis traukinys, Lietuva moka nemažus pinigus. Sulaikomas ne tik avarijon pakliuvęs, bet ir kiti, važiuojantys paskui traukiniai. Tuo tarpu sovietmečiu greitieji traukiniai, suvažinėję žmogų, apskritai nestodavo - važiuodavo toliau. Galbūt būtų įmanoma sutrumpinti traukinio stovėjimo laiką arba bent jau būtų leista jam nuvažiuoti iki artimiausios stoties ir tada tvarkyti visus su avarija susijusius formalumus.
Mašinistai - taip pat žmonės
Kelių policijos vadovas H. Sadauskas kantriai išklausė geležinkelininkų kalbą, o po to nusistebėjo pateiktais pasiūlymais. Žinant, kad per paskutinius dvejus su puse metų saugomose pervažose nebuvo nė vienos tragiškos avarijos, mažinti jų skaičių būtų visiškai nelogiška. Pavyzdžiui, norima nesaugoma padaryti pervažą, esančią už Marijampolės, kelyje į Kalvariją. Ši pervaža yra "Via Baltica" magistralėje, per parą ja pravažiuoja apie 7 000 automobilių. Vyr. komisaras puikiai suprato, kad geležinkelininkai, taupydami pinigus, stengiasi eismo saugumo problemas perkelti ant kelių policininkų pečių. Tuo tarpu iki šiol neaišku, kas - kelininkai ar geležinkelininkai privalo žiemą smėliu barstyti pervažas ir 10 metrų kelio į vieną ir kitą pusę. Nors abi žinybos priklauso Susisiekimo ministerijai, tarpusavyje jos nesusitaria. Būtent tai greičiausiai tapo tragiškiausios šių metų avarijos Šalčininkų rajone priežastimi. H. Sadauskas nemano, kad avariją geležinkelio pervažoje būtų galima kaip nors greičiau įforminti. Netikrinti mašinistų blaivumo net keista būtų - galbūt prieš darbą jie ir tikrinami, tačiau bet kurioje stotyje gali nusipirkti alkoholio. Negalima leisti traukiniui po avarijos toliau važiuoti. Juk kiekvienas mašinistas, išvydęs žuvusius žmones, patiria stresą net ir nejausdamas dėl to asmeninės kaltės. Jam apskritai negalima leisti toliau valdyti traukinio, o geležinkelių vadovai kažkodėl čia išvis neįžvelgia problemos.
Galop kelių policijos ir geležinkelininkų atstovai sutarė dėl bendrų darbo grupių sudarymo problemoms spręsti.
Gromyką saugojo puikiai
Pasak kelių policininkų, sovietmečiu ilgą laiką užtvarai prie pervažų būdavo per visą važiuojamosios kelio dalies plotį. Vėliau buvo sumąstyta, kad tokie užtvarai trukdo skubantiems specialiųjų tarnybų ekipažams ir aukštiems partiniams veikėjams. Tada užtvarai sutrumpėjo ir iki šiol užtveria tik pusę kelio - juos galima apvažiuoti. Seni pareigūnai prisimena, kaip prieš 25 metus į Lietuvą atskrido vienas Sovietų Sąjungos vadovų Andrejus Gromyka. Baigęs vizitą Lietuvoje, jis traukiniu išvažiavo į Baltarusiją. Šio traukinio kelyje visos pervažos buvo uždarytos ne tik įprastais užtvarais, bet ir geležiniais vartais, o ant jų buvo pakabintos spynos. Prie kiekvienos pervažos stovėjo po tris milicininkus. Pareigūnai mano, kad norint šiais laikais išvengti tragedijų geležinkelio pervažose, reikėtų imtis tokių pat priemonių. Dažnas vairuotojas, mieste stropiai reaguojantis į raudoną šviesoforo signalą, pervažoje kažkodėl galvoja, kad traukinys - pakankamai didelis objektas ir jį pastebėti nebus sunku, todėl rizikuoja ir važiuoja mirksint raudonam signalui. Beje, dažnai pervažų signalizacija mirksi ir be jokio reikalo. Vaikai randa tas vietas, kur bėgiuose sumontuoti davikliai, ir numesdami metalinį strypą suveikti signalizaciją pervažoje priverčia. Arba manevruojantis traukinys, tik pravažiavęs pervažą, sustoja, o draudžianti eismą signalizacija veikia toliau, nes už kilometro esantys davikliai nesuveikia. Dėl šių priežasčių daug laiko bereikalingai praradę vairuotojai įpranta nekreipti dėmesio į raudonąsias šviesas ir vienas kartas tampa lemtingas.
