Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Didžiulės aistros, kilusios po pernai, liepos šeštosios rytą įvykdytos teroro akcijos tarpstotėje Palemonas - Pravieniškės, visai netoli Neveronių gyvenvietės, kuomet kažkam (iškart menami nusikaltėliai buvo įvardinti diversantais) išardžius šiek tiek daugiau nei 8 metrų ilgio geležinkelio kelio ruožą, nuo bėgių nuslydo ir įsirėžė į gruntą keleivinio traukinio "Ryga - Vilnius" paskutinis, ketvirtasis, vagonas, gerokai aprimo. Nuo šio skandalingo įvykio praėjus maždaug pusantro mėnesio, pareigūnai vieną po kito suėmė šešis neveroniškius. Pirmaisiais įtariamaisiais tapo nepilnamečiai Edgaras Jocys (17 m.) ir jo bendraamžis, netolimas kaimynas Tomas Belekevičius. Paskui buvo suimtas anksčiau už chuliganizmą teistas Janis Čerkasovas, galiausiai - dar du niekur nedirbantys Neveronių gyventojai - Valentinas Urbonavičius (45 m.) bei trejais metais jaunesnis Alfonsas Kišonas. Na, o paskutinis areštinėje atsidūrė netoliese, sodų bendrijos "Harmonija" namelyje gyvenęs 62 metų pensininkas Pranas Kilijonas. Po šio įvykio praėjo jau šiek tiek daugiau nei aštuoni mėnesiai, tačiau nė vienas įtariamasis į laisvę išleistas nebuvo. Praėjusią savaitę Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Kuzminovas patvirtino, jog faktiškai pagal šį įvykį iškeltos baudžiamosios bylos tyrimas jau beveik visiškai baigtas. Kol kas belieka apklausti tik vieną nukentėjusįjį - Suomijos pilietį, kuris tą lemtingąją liepos šeštosios naktį keliavo minėtu traukiniu. Visiems suimtiesiems kaltinimai, pareikšti pagal LR BK 85 straipsnio antrąją dalį (tyčinis susisiekimo kelių, juose esančių įrengimų išardymas arba sugadinimas, sudaręs grėsmę geležinkelio transporto eismo saugumui, be žmonių aukų), išliko tie patys. Taigi, byla netrukus turėtų atsidurti teisme. Deja, kaip ir pirmąsyk "Akistatos" žurnalistams besilankant Neveronyse, kuomet buvo įvardinti įtariamaisiais aukščiau paminėti asmenys, taip ir dabar dauguma gyventojų, o ypač suimtųjų artimieji, linkę kategoriškai teigti, jog į teismą bus pasiųsti visai nekalti žmonės. Ne vienas kalbintas asmuo sakė ir dabar negalįs įsivaizduoti, kad iki šiol Lukiškių tardymo izoliatoriuje laikomi neveroniškiai galėjo padaryti tokį nusikaltimą. "Jų smegenys per skystos tokiems darbams, - tikino vienas pašnekovas. - Ne tokie valkatėlės, o juo labiau - vaikėzai galėjo imtis tokio rizikingo žygio..." Apie tai, kokius išgyvenimus patiria suimtųjų artimieji, papasakosime kiek vėliau...
Jau po šio įvykio buvo iškeltos kelios nusikaltimo versijos. Buvo kalbama, jog šią diversiją galėjo įvykdyti ne taip seniai atleisti iš darbo geležinkelio darbuotojai, tokiu būdu norėję savo vadovams pridaryti nemalonumų. Kiti tikino, jog tai metalo vagių darbas, tretieji darė išvadas, kad bėgiai buvo išardyti siekiant, nuvirtus traukiniui, apiplėšti keleivius. Šios versijos neveroniškiams kėlė ir dabar kelia šypsenas... Visai neseniai antrą kartą apsilankius Neveronyse, žurnalistai išgirdo dar vieną, iki šiol nenagrinėtą nusikaltimo versiją...
"Akistatai" pavyko rasti vieną Neveronių gyventoją (jo pavardė redakcijai žinoma), kuris papasakojo tai, ką matė savo akimis. Petras (vardas pakeistas) sakė gerai prisimenąs liepos 5-ąją, tai yra įvykio išvakares. Tądien jis susiruošė į Palemoną. Mat, buvo nusprendęs vienai automobilių detalėmis prekiaujančiai firmai pasiūlyti užsilikusių detalių. Buvo maždaug 15 minučių po vidurdienio, kai Petras keliavo pėsčiomis geležinkelio pakraščiu pro tą vietą, kurioje kitądien įvyko traukinio avarija. Čia jis pamatė du pietaujančius vyriškius. Netoliese įgudusi neveroniškio akis pastebėjo maždaug į trijų centimetrų aukštį pakilusią nesujungtą bėgio dalį. Jis į tai didelio dėmesio nekreipė, nes suprato, kad būtent tie du pietaujantys vyriškiai yra geležinkelio bėgius remontuojantys darbininkai. Lygiai po keturių valandų Petras pro tą pačią vietą kulniavo iš Palemono namo. Deja, joks darbas ant bėgių nevirė, o du, anksčiau matyti, tiktai dabar visiškai girti vyrai skeryčiodamiesi žingsniavo tolyn. Visai šalia pievelėje mėtėsi du tušti buteliai nuo degtinės. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar vienas geležinkelio bėgis taip ir liko šiek tiek pakilęs. Kitą dieną išgirdęs apie avariją, Petras padarė išvadą, jog taip atsitiko būtent dėl geležinkelio darbininkų kaltės. Jo manymu, šie žmonės bepietaudami ištuštino porą butelių degtinės ir pamiršo baigti pradėtus remonto darbus... Į klausimą, kodėl prieš pravažiuojant keleiviniui traukiniui, sėkmingai šį geležinkelio ruožą įveikė krovininis traukinys, Petras paaiškino, jog sąstatas nenuvirto todėl, kad jo vagonai maždaug du su puse karto trumpesni už keleivius vežančius vagonus.
AB "Lietuvos geležinkeliai" Kauno geležinkelių infrastruktūros filialo vyriausiaisis inžinierius Olegas Slepakovas kategoriškai patvirtino, jog liepos 5-ąją jokie darbai geležinkelio tarpstotyje Pravieniškės - Palemonas nevyko. Jo teigimu, kaip paprastai šį geležinkelio ruožą tą dieną esą apžiūrėjęs vienas darbininkas, tačiau jo užduotis buvo ne bėgių remontas, o tiktai taip vadinamas profilaktinis patikrinimas. Jokių geležinkelio pažeidimų užfiksuota nebuvo. Kas tokie liepos penktąją šalia geležinkelio tuštino degtinės butelius - O. Slepakovas negalėjo žinoti. Tačiau, jo manymu, ten galėjo būti kelininkai, ryšininkai ar dar kas nors kitas...
Savaime suprantama, jog išklausius vieną ar kitą nuomonę, negalima daryti rimtų išvadų, tačiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos samprotavimus visgi derėtų. Tas pats Petras tvirtino, jog daug abejonių kelia taip vadinamų "diversantų" pasirinkta nusikaltimo vieta. Esą buvę daug patogiau šią diversiją įvykdyti maždaug už 600 metrų nuo Neveronių geležinkelio pervažos Pravieniškių link. "Šioje, žymiai nuošalesnėje vietoje, kurią iš abiejų pusių supa krūmokšniai, buvo galima ramiai sau ardyti bėgius," - tikino pašnekovas. Jo manymu, dabartinė avarijos vieta - žymiai rizikingesnė, nes čia greičiau pastebimas bet koks įtartinas veiksmas... Juolab, jog ji - visai netoli geležinkelio pervažos, kurioje nuolat budi žmogus.
Kaip jau minėjome, dėl suimtų įtariamųjų tolesnio likimo skaudžiai išgyvena jų artimieji. Alfonso Kišono motina negalėjo kalbėti be ašarų. Ji rodė iš sūnaus gautus laiškus, kuriuose Alfonsas teigė "prie to prakeikto geležinkelio" visai nėra buvęs, jį kažkas "pakišęs". "Mama, po fizinio smurto aš patekau į stresą, tai prokurorui prikalbėjau visokių nesąmonių," - tai laiško ištrauka, kurią susijaudinusi perskaitė suimtojo Alfonso motina. Moteris patikino, jog sūnus savo laiškuose prašo jį ištraukti iš to liūno.
- Neturiu pinigų, nėra už ką pasamdyti adokato, todėl jaučiuosi visiškai bejėgė, negalinti nė kiek pagelbėti savo sūnui, - tikino Kišonienė. - Be to, reikia jį aplankyti, nuvažiuoti į Lukiškes, kažką nuvežti. O juk iš pensijos reikia ir pačiai pragyventi, išlaikyti butą... Alfonas neseniai porą savaičių pragulėjo ligoninėje, todėl labai baiminuosi dėl jo sveikatos...
Moteris guodėsi, jog visai nesisielotų, jei sūnus iš tiesų būtų padaręs nusikaltimą - esą, tegul sėdėtų, lauktų bausmės, tačiau jos teigimu, tą naktį, kuomet įvyko traukinio avarija, Alfonsas tikrai miegojo namuose. Ji esą visiškai nenorinti slėpti, jog sūnus iš tiesų mėgdavo išgerti, tačiau nebuvo atvejo, kad negrįžtų namo nakvoti. Tarp Alfonso ir kaimyniniame bute gyvenančio bei šiuo metu sulaikyto Edgaro Jocio nebuvo jokio ryšio. Vaikinukas Alfonsui tiesiog netiko į draugus, nes tarp jų buvo didelis metų skirtumas. Be to, jų interesai visiškai skirtingi... Jei Edgarui daugiau rūpėjo panelės, tai Alfonsas mieliau eidavo išgerti...
Moteris tvirtino bandžiusi kalbėtis su bylą tiriančiu prokuroru, tačiau šis pareiškęs, jog bylos klausimais nediskutuoja. "Atsakiau, kad jo vietoje per vieną naktį būčiau surinkusi "tuos vaikus" ir viską išsiaiškinusi, - karštai savo mintimis dalinosi suimtojo motina.
Tomo Belekevičiaus motinos Danutės Žalionienės nuotaika taip pat nebuvo gera. Ji su niekuo iš suimtųjų artimųjų nebendrauja, su niekuo nesidalina savo skausmu.
- Pasėdžiu, paverkiu, pasimeldžiu, - prislėgtu balsu tyliai kalbėjo išvargusi moteris. - Dabar viską palikau Dievo valioj. Jei anksčiau eidavau į bažnyčią tik per didžiąsias šventes, tai dabar čia apsilankau žymiai dažniau. Ir visai nesvarbu, kad girdžiu pašaipas, jog pasidariau davatka...
Į klausimą, kaip jaučiasi sūnus, motersi atsakė klausimu: "O kaip gali jaustis žmogus atsidūręs už grotų?" D. Žalionienė gauna iš sūnaus laiškus, kuriuose - daug optimizmo. Tomas šiuo metu kalinamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, kur jam suteikta galimybė mokytis, skaityti knygas.
- Kai mano vaikas pateko į nuostabaus advokato Valerijaus Karpovo rankas - jo padėtis visiškai pasikeitė, nes iki šiol sūnus buvo apklausiamas, tampomas be jokio gynėjo, - guodėsi D. Žalionienė. - Mano kančia - didžiulė. Kai matydavai per televiziją arba perskaitydavau spaudoje apie padarytus nusikaltimus - baisėdavausi jais, tačiau kai pati susidūriau su teisėtvarka, pamačiau, kiek čia yra purvo ir neteisybės, kaip galima greitai nekaltą žmogų paversti didžiausiu nusikaltėliu... Vis dėlto jau trečias mėnuo bandau save raminti, nes viliuosi, jog teisybė nugalės...
Ar šioms Tomo Belekevičiaus bei kitų penkių įtariamųjų artimųjų viltims bus lemta išsipildyti - parodys netolima ateitis. Deja, prognozės neatrodo džiuginančios...
