Jau penkeri metai į kontorą sostinės centre, Pylimo gatvelėje, kas rytą žingsniuoja Moterų ir vyrų lygių galimybių tarnybos kontrolierė Aušrinė Burneikienė. Vyrų ir moterų galimybių skirtumais ypač susidomėta po 1996 metų Seimo rinkimų, kai į valdžią pateko daugiau nei įprastai moterų, kurios ir buvo vienos iš iniciatorių tokį įstatymą priimti.
- Gerbiama kontroliere, atvirai atsakykite - nejau tokioje pamaldžioje šalyje, Marijos žemėje, tarp priešingų lyčių atstovų buvo tiek daug ir tokių reikšmingų, dėmesio vertų nesusipratimų, vienos ar kitos lyties diskriminacijos faktų, kad jų sprendimui prireikė atskiros tarnybos? Juk šitą darbą puikiai galėjo atlikti teismai!
- Iš tiesų, kol mūsų tarnybos nebuvo, atrodė, kad "visur lygu, nieko lyginti nebereikia". Dar svarstant Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, o ir vėliau, kuriantis mūsų tarnybai, iš visuomenės jautėsi tam tikra pašaipa, skepticizmas. Dabar to nėra. Žmonės keičiasi, drąsiau ima ginti savo teises. Na, o jei kalbėsime apie tarnybos privalumus teismo atžvilgiu, galiu pasakyti štai ką: bylinėjimasis teisme - ilgas procesas, be to, reikia skirti nemažai laiko ir pinigų (žyminis mokestis, advokato paslaugos). O štai kreipęsis į mūsų tarnybą žmogus žino, kad jam tai ne tik nieko nekainuos, bet ir nereikės pajudinti nė piršto ir po dviejų mėnesių gausi vienokį ar kitokį atsakymą. Mat visos su pareiškimo tyrimu susijusios problemos, įrodymų rinkimas ir t. t. gula tik ant tarnybos darbuotojų pečių.
- Minėjote, jog aukos drąsiau ima ginti savo teises. Vadinasi, besikreipiančiųjų daugėja?
- Be abejo. Antai 1999 metais buvo gautas 31 skundas ir dar 4 tyrimai atlikti tarnybos iniciatyva, o, pavyzdžiui, 2002-aisiais tokių skundų jau buvo užregistruota per šimtą. Pernai - kiek mažiau. Kuo besikreipusiesiems padėjome? Visko nesuminėsi! Štai mūsų tarnybos dėka buvo išrūpintos išskirtinės gyvenimo sąlygos nuteistoms pareigūnėms, mat iki tol atskirus pataisos namus vyrai - buvę pareigūnai - turėjo, o moterys - ne; nuteistieji vyrai skundėsi, kad jiems pasivaikščioti leidžiama tik 1 valandą, o nuteistoms moterims - dvi; ir šį klausimą išsprendėme; vyrai reiškė nepasitenkinimą, kad susirgus vėžiu tų pačių vaistų kaina jiems kompensuojama 80 procentų, o moterims -100 procentų; irgi padėjome; vyrai buvo nepatenkinti, kodėl tik moterys gali prižiūrėti mažą vaiką - iškovojome tokią teisę ir jiems...
- Kažkodėl nepaminėjote garsiausių - sekso - skandalų, kilusių tarp studentės ir dėstytojo, tarp vieno laikraščio redaktoriaus ir jo sekretorių...
- Oi, šitų atvejų aš visai nenorėčiau sureikšminti. Beje, studentės ir dėstytojo nesutarimų tyrimas, nors tarnyboje jis jau seniai baigtas (buvo pasiūlyta pradėti ikiteisminį tyrimą prokuratūroje), dėl neaiškių priežasčių užstrigo ir dabar laukiame Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo. Mano nuomone, kad ir kaip iššaukiančiai moteris rengtųsi, provokuojančiai elgtųsi, vyrui ribų peržengti nevalia. Juk, išvydęs gatvėje nuogą merginą, vyras negali pulti ją žaginti! Antrasis atvejis dar nebaigtas tirti, todėl susilaikysiu nuo bet kokių komentarų.
- Na, sakykime, tarnyba pripažino, kad viršininkas nuskriaudė savo pavaldinę, konkrečiai - prie jos seksualiai priekabiavo. Kas toliau?
- Viskas priklauso nuo kaltininko elgesio, atgailos. Galima skirti tik įspėjimą. Bet galima bausti ir pinigine bauda. Didžiausia bauda (4 000 litų) paprastai skiriama už pakartotinius prasižengimus. Beje, ateityje baudos turėtų didėti.
- Ir visi šie pinigai nukeliauja į valstybės biudžetą. Kokia iš to nauda nuskriaustai moteriai? Gal bent jų dalimi būtų galima kompensuoti aukos patirtą skriaudą?
- Mano nuomone, viskas yra teisinga. Mat sumokėjus į biudžetą, nelieka pagrindo apkalboms, įtarinėjimams piktnaudžiavimu, korupcija ir pan. Beje, vos prieš kelias dienas Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias diskriminaciją dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą patyrę asmenys galės reikalauti iš kaltųjų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Taigi iš mūsų tarnybos gavęs palankias išvadas, žmogus galės kreiptis į teismą. Kiek bus galima reikalauti? Kiek nori! Kad ir milijono ar trijų. Teismas viską kruopščiai išnagrinės, įvertins ir nustatys padarytos žalos dydį. Neturtinė žala, kaip žinia, yra ne tik fizinis skausmas, bet ir psichologinis šokas, depresija, emocinė įtampa...
- O kokiais atvejais, net ir nustačius, kad skundžiamas asmuo - kaltas, jo bausti negalima?
- Prieš kurį laiką seksualinio priekabiavimo faktai prieš pavaldinę pasitvirtino Lenkijos ambasadoje. Kaltininkui nemalonumų pavyko išvengti, nes jis turėjo diplomatinį imunitetą. Įstatyme yra numatyta, jog skundą reikėtų paduoti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo, nes vėliau gali kilti problemų dėl senaties. Bet jei kontrolierius nusprendžia, gali būti nagrinėjami ir senesni įvykiai.
- O jei moterį nuskriaudęs asmuo - užsienio šalies pilietis?
- Na ir kas? Jei nusižengta mūsų šalyje galiojančiam įstatymui - reikia atsakyti. Beje, tokių prasižengėlių yra nemažai. Gerai nors tiek, kad užsieniečiai niekada nesiginčija - nedelsiant sumoka skirtą baudą. O štai 500 litų baudą už neetišką reklamą gavusi "Krekenavos agrofirma" tokį mūsų sprendimą yra apskundusi teismui, bylinėjamės iki šiol. Man atrodo, advokato paslaugos jiems atsieis keliskart brangiau...
- Kaip supratau, įrodyti seksualinio priekabiavimo ar lyties diskriminacijos faktus niekada nebūna lengva...
- Deja, taip. Kuris "bosas" bus toks žioplas, kad prie pavaldinės pradės meilintis matant liudytojams. Kita vertus, ir liudytojai kartais lyg stručiai kiša galvas į smėlį - "nieko nemačiau, nežinau". Todėl geriausia pasirūpinti nepriklausomais liudytojais - viską suplanuoti taip, kad netikėtai užkluptų draugai, pažįstami. Labai gerai, jei pavyktų "boso" kvietimus, pasiūlymus, reikalavimus slapta įrašyti į diktofoną. Na, o jei dar viršininką apskųsti besiruošianti moteris sukauptų įkalčių (prisiminkime garsiąją Monikos Levinski suknelę - V. G.) - būtų išvis gerai!
- Hm, visa tai paviešinus, iš viršininko galima susilaukti dar didesnio pažeminimo - apšauks psichikos ligone, šantažiste, nenoru ar nesugebėjimu tinkamai vykdyti pareigas ar net išgirsi pasiūlymą parašyti pareiškimą atleisti iš darbo...
- Pasitaiko ir tokių dalykų. Keisčiausia tai, jog dažnai auką užsipuola ne tik "bosas", bet ir... bendradarbės, moterys! Sulaukiama visuotinio pasmerkimo, paniekos. Tai jau galima įvardinti kaip patirtą žalą ir reikalauti piniginio atlygio.
- O ar buvo atvejų, kai dėl šefės priekabiavimo kreipėsi... pavaldinys vyras?
- Vienas vyriškis pasiskundė jau tris kartus pakeitęs gyvenamąją vietą, tačiau niekaip negalįs pasislėpti nuo persekiojančios viršininkės. Jis, teisybė, nenorėjo, kad atliktume tyrimą - tik klausė patarimo, kaip tinkamiausiai pasielgti. Mano manymu, panašių atvejų yra labai daug, tačiau vyrams tarsi ir ne prestižas dėl tokių dalykų skųstis.
- Nejau nepasitaiko spalvas sutirštinančių, aukomis tik apsimetančių pareiškėjų?
- Patikėkite, moteriai tikrai nėra malonu viešinti tiek diskriminacijos dėl lyties, tiek seksualinio priekabiavimo faktus, juolab kad iki šiol visuomenė labiau linkusi pasmerkti, apkaltinti ne įtariamuosius, o pačias aukas. Kiek man žinoma, tos moterys, kurios kreipėsi į mūsų tarnybą, tai padarė ne po pirmojo ar antrojo pažeminimo, o brutaliems ir įžūliems "boso" veiksmams besitęsiant ilgą laiką. Visos pareiškėjos buvo be galo nelaimingos, sudirgusios, sunkiai tvardė ašaras.
- Be abejo, viešinti asmeninio gyvenimo detales, ypač jei yra šeima, labai sunku. O kaip sekasi spręsti "lengvesnius" klausimus, pavyzdžiui, užmokesčio už darbą skirtumus ir panašiai?
- Nors skundų netrūksta, vis dėlto moterys galėtų būti dar drąsesnės, labiau kovoti už savo garbę, orumą, neliečiamumą. Mat viešumas, kaip ne kartą įsitikinome, yra bene veiksmingiausias ginklas. Na, o kiti su lyties diskriminacija susiję klausimai, kaip antai atlyginimo už darbą suvienodinimas, išsprendžiami gana greitai - dažniausiai tarnybos atstovui užtenka tik paskambinti į nurodytą darbovietę ir išgirstame, jog tai buvo "tiesiog nesusipratimas", "klaida", kuri bemat ištaisoma.
- Gerai jums kalbėti, kai esate tarnybos vadovė. O jei pati atsidurtumėte aukos vietoje - ar išdrįstumėte skųstis?
- Atvirai pasakius, tik po dvejų metų Moterų ir vyrų lygių galimybių tarnybos kontrolierės pareigose ėmiau suprasti, jog kadaise ir aš galėjau būti pripažinta nukentėjusiąja... Tas ir blogai, kad moterys linkusios sumenkinti, nekreipti dėmesio į patiriamas skriaudas, pažeminimus, patyčias ir panašiai. Dabar, žinoma, jau netylėčiau. Bet... vėl bėda. O kam gi aš galėčiau pasiskųsti?
Kalbėjosi Virginija GRIGALIŪNIENĖ
