Ką reiškia internete būti tikru europiečiu? Klausimas ne toks kvailas, kaip gali pasirodyti. Nuo liepos 1-osios tai reiškia už viską mokėti brangiau: nuo parsisiunčiamos muzikos bei programų iki aukcionų paslaugų, elektroninių knygų ir pornografijos.
Nuo liepos 1 d. įsigalioja nauja Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti visas interneto kompanijas iš ES gyvenančių klientų rinkti pridėtinės vertės mokestį už jiems teikiamas “skaitmenines paslaugas”. Taip siekiama suvienodinti įmonių veiklos sąlygas: Europos Sąjungoje registruotos bendrovės, teikiančios tokias paslaugas, nuo pat pradžių iš savo klientų rinkdavo toje šalyje nustatytą PVM. Šiuo požiūriu JAV ir kitų užsienio šalių “skaitmeninių paslaugų” teikėjai naudojosi kainos pranašumais: Europos šalyse galiojantis PVM prie sąskaitos nuo liepos 1 d. papildomai pridės nuo 15 (Liuksemburge) iki 25 proc. (Švedijoje).
Labiausiai dėl europietiškojo PVM susirūpinusios JAV interneto bendrovės. Jos nerimauja dėl kelių dalykų. Pirmiausia, Europos Sąjungos vykdomas interneto transakcijų apmokestinimas gali paskatinti JAV valdžią ryžtingiau įvesti interneto mokesčius. Daugiau nei 30 valstijų yra sutarusios dėl būsimo internetinių pardavimų apmokestinimo (sales tax), tačiau kol kas jis retai kur taikomas. Jei ES pavyks išsireikalauti iš užsienio kompanijų jai priklausantį PVM, tai gali tapti precedentu apmokestinant elektroninę komerciją labiausiai ją išplėtojusioje šalyje - Jungtinėse Valstijose.
Didelių neaiškumų iškils ir PVM rinkimo praktikoje. Sąvoka “skaitmeninės paslaugos” pernelyg nekonkreti, tad Amerikos ir kitų šalių interneto bendrovės turės gerai pasukti galvas, kad išsiaiškintų, ar tos prekės ir paslaugos, kurias pardavinėja pasauliniame tinkle, patenka į šio ES apibrėžimo ribas. Paprasčiausia su skaitmeninio pavidalo prekėmis - internetu parsisiunčiama programine įranga, elektroninėmis knygomis, mokamu interneto turiniu bei įvairiomis WWW paslaugomis (pažintys, aukcionai, el. pašto, serverių nuomos paslaugos ir t.t.). Tačiau kai kurie europiečiams interneto ryšį teikiantys JAV interneto paslaugų teikėjai taip pat žada įtraukti į sąskaitą PVM.
Didesnės interneto bendrovės turi galimybę sumažinti brangstančių savo paslaugų kainą fiziškai perkeldamos Europoje veikiančius savo padalinius į Europos Sąjungos šalis su mažiausiu PVM, pavyzdžiui, Liuksemburgą. Būtent taip pasielgsianti jau pareiškė “America Online”. Nors perkėlimas ir naujų darbuotojų priėmimas būsimam PVM rinkimui administruoti pareikalaus papildomų išlaidų, tai bus pigiau, nei aiškintis, kuris klientas kurioje Europos Sąjungos šalyje gyvena ir kokio dydžio PVM nuo jo reikės nulupti. Būstines ES valstybėse turinčios kompanijos iš visų klientų renka tik toje šalyje galiojantį PVM.
Smulkesniems “dotkomams”, kurie iki šiol galbūt apskritai nerinko iš savo klientų jokių mokesčių, teks įdiegti tam skirtą programinę įrangą, samdyti papildomai žmonių ir aiškintis, kurioje iš 15 ES šalių gyvena klientas ir koks PVM ten yra taikomas. Turint galvoje ne pačius geriausius internetiniam verslui laikus, naujoji ES direktyva joms bus papildomas smūgis. Amerikiečių apžvalgininkai teigia, kad neabejotinai atsiras bendrovių, kurios apskritai atsisakys aptarnauti Europos Sąjungos piliečius. Kitos gali nekreipti į ES direktyvą jokio dėmesio - sunku tikėtis, kad visais tokiais atvejais Europos Komisija politinėmis ir teisinėmis priemonėmis galėtų priversti jokio turto Europos Sąjungos šalyse neturinčias kompanijas paklusti skaitmeninio PVM reikalavimui.
Kitas ne mažiau keblus dalykas - pačių PVM mokėtojų požiūris. Jei europietis naudojosi kitose šalyse įregistruotų interneto kompanijų teikiamomis pažinčių svetainių, el. pašto, WWW serverio vietos nuomos ar kitomis paslaugomis, mokėsi virtualiame universitete, siuntėsi programas, filmus ar muziką, nuo liepos 1-osios už tai turės mokėti iki 25 proc. brangiau. Žinoma, atsiras daugybė bandančių apgaudinėti - jie stengsis nuslėpti, kad gyvena ES, arba nurodyti kitą šalį su kur kas mažesniu PVM. Juk retas nori mokėti brangiau. Tuo tarpu susigaudyti, ar į interneto parduotuvę užsukęs žmogus iš tikrųjų yra belgas, o ne švedas ar olandas, turės patys paslaugų teikėjai.
Tad akivaizdu, kad liepos 1-oji žada ne tik papildomų pajamų į ES šalių iždą, bet ir didelę sumaištį komerciniame internete. Galima nebent pasidžiaugti, kad Lietuvos interneto vartotojų tai kol kas neliečia. Tačiau proga apsipirkti pigiau truks neilgai - juk kitąmet ir mes internete tapsime tikrais europiečiais.
