Lietuvos pilietė Stasė Jasiūnienė, Europos žmogaus teisių teisme vasarį laimėjusi bylą prieš Lietuvą dėl žemės negrąžinimo, artimiausiu metu galės kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl priteistos kompensacijos išmokėjimo.
Tai pranešė Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme Danutė Jočienė.
Kaip skelbta, šiemet vasario 13 dieną Europos žmogaus teisių teismas priteisė pareiškėjai 9000 eurų turtinei ir neturinei žalai atlyginti dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo atstatyti nuosavybės teises nevykdymo bei 3365 eurus teisinėms išlaidoms padengti.
Pareiškėja prašė priteisti daug didesnes sumas: 100 tūkstančių litų už atsisakymą grąžinti jai žemės sklypą ir 126 408 litus už negautas pajamas, susijusias su sklypo negrąžinimu. Pareiškėja taip pat prašė priteisti 100 tūkstančių litų nematerialinės žalos atlyginimui.
S. Jasiūnienė peticiją Europos žmogaus teisių teismui pateikė 1998 m. balandžio 20 d. ir savo skundą grindė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimais. Teismas pripažino tik dalį skundo pagrįstu.
Pareiškėja skundėsi dėl žemės sklypo nacionalizavimo ir dėl jos mirusiai motinai nuosavybės teise priklausiusio namo Palangoje nugriovimo. Namas buvo nugriautas sovietų valdžios institucijų sprendimu 1960 metais. Pareiškėja taip pat teigė, kad jai nebuvo grąžinta jos velionės motinos žemė ir kad iki šiol nebuvo įvykdytas Klaipėdos apygardos teismo 1996 m. balandžio 3 dienos sprendimas, ir kad ji neturėjo veiksmingų vidaus teisinės gynybos priemonių savo nuosavybės teisėms atkurti.
Be to, pareiškėja tvirtino, kad valstybė ją diskriminavo, nevykdydama nuosavybės teisių į žemę atkūrimo jos atžvilgiu tik todėl, kad jos motinai priklausiusi žemė yra vertingoje vietoje kurorto centre.
Nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl sklypo nacionalizavimo ir dėl jos velionei motinai priklausiusio namo nugriovimo, Strasbūre posėdžiaujantis Europos žmogaus teisių teismas paaiškino, kad jis nekompetentingas nagrinėti įvykius, įvykusius iki 1995 m. birželio 20 dienos, t.y. iki Konvencijos įsigaliojimo Lietuvos atžvilgiu.
Europos žmogaus teisių teismas dar kartą pabrėžė, kad Europos žmogaus teisių konvencija neįtvirtina nusavintos nuosavybės restitucijos garantijų, o gina tik "realiai" egzistuojančią nuosavybę. Teismas taip pat pažymėjo, kad sovietų valdžios nusavintos nuosavybės atstatymo klausimai nepatenka į Konvencijos taikymo sferą.
Teismas nerado požymių, kad pareiškėja būtų buvusi diskriminuojama.
Nagrinėdamas S. Jasiūnienės skundą dėl to, kad jai nebuvo grąžinta jos mirusios motinos žemė, Europos žmogaus teisių teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimu vykdomosios institucijos buvo įpareigotos suteikti pareiškėjai kompensaciją pinigais ar natūra. Todėl šio sprendimo neįvykdymas priskirtinas tik vykdomosioms institucijoms. Tai reiškia, kad teismo sprendimo neįvykdymas pareiškėjai trukdė naudotis savo nuosavybe.
BNS
