Paprastasis čiobrelis
Paprastojo čiobrelio vaistinė žaliava - augalo antžeminė dalis. Joje yra eterinio aliejaus, organinių rūgščių, flavonoidų, tanidų, mineralinių druskų, kartumynų, vitamino C ir kt.
Paprastasis čiobrelis veikia antiseptiškai, lengvina atsikosėjimą. Biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos skatina bronchų liaukų sekreciją, skystina skreplius ir atpalaiduoja juos nuo bronchų gleivinės paviršiaus. Čiobrelio arbata labai tinka susirgus faringitu, tracheitu ar kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Ji gali būti vartojama ir skrandžio bei žarnyno ligoms gydyti (ypač sumažėjus skrandžio sulčių sekrecijai, esant rūgimo ir puvimo procesams žarnyne, kai vargina pilvo spazmai).
Be to, čiobrelio žolė mažina radikulito sukeltus skausmus, gydo neuralgiją, malšina sąnarių skausmą. Tam patartina pasidaryti aromatines čiobrelio vonias ar kompresus. Ruošiant kompresą žiupsnis sudžiovintos čiobrelio žolės užplikomas verdančiu vandeniu, po to suvyniojamas į drobinę medžiagą ir dedamas ant skaudamos vietos.
Čiobrelio užpilas ruošiamas taip: 10 gramų (du valgomieji šaukštai) žaliavos suberiama į emaliuotą dubenį ir užpilama stikline karšto virinto vandens. Tada indas įstatomas į verdančio vandens vonelę ir apie 15 minučių kaitinamas. Ataušęs skystis perkošiamas. Į gautą užpilą įpilama viena stiklinė virinto vandens. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną nuo kosulio. Tiesa, reikia atminti, jog tokį užpilą galima laikyti tik tris paras (vėsioje vietoje).
Įspėjimas: čiobrelio eteriniame aliejuje esantis timolas kenkia sergantiesiems širdies, kepenų, inkstų ligomis, todėl daug čiobrelio užpilo gerti nepatartina.
Plačialapis gyslotis
Gysločio lapuose yra tanidų, organinių rūgščių, fermentų, flavonoidų, mineralinių druskų (ypač kalio). Gysločio preparatai mažina uždegimą, veikia baktericidiškai, lengvina atsikosėjimą sergant bronchitu, plaučių uždegimu, kokliušu, tuberkulioze ir kitomis ligomis.
Plačialapio gysločio nuoviras ruošiamas taip: du valgomieji šaukštai džiovintų gysločio lapų emaliuotame dubenyje užpilami stikline verdančio vandens. Indas uždengiamas, įstatomas į karšto vandens pripiltą vonelę ir kaitinamas apie 30 minučių. Ataušęs skystis perkošiamas. Į gautą nuovirą įpilama stiklinė virinto vandens ir geriama prieš valgį po pusę stiklinės tris kartus per dieną.
Gysločio antpilu gydoma ir sumušimai, bičių bei gyvačių įkandimai, piktvotės. Gyslotyje esančios gydomosios medžiagos didina skrandžio sulčių sekreciją, slopina žarnyno uždegimo simptomus. Kadangi gysločio sėklose yra labai daug gleivių, jos labai tinka vartoti užkietėjus viduriams.
Vaistinė medetka
Iš vaistinės medetkos graižų gaminami gydomieji preparatai turi antiseptinių, spazmus mažinančių, raminamųjų, uždegimus slopinančių bei tulžį varančių savybių. Medetka puikiai gydo skrandžio gleivinės uždegimus, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, kolitą, enterokolitą.
Užpilas ruošiamas taip: 3 valgomuosius šaukštus medetkos žiedų suberti į emaliuotą indą ir užpilti stikline verdančio vandens. Šį indą įstatyti į verdančio vandens vonelę ir kaitinti apie 15 minučių. Aušinti kambario temperatūroje. Atvėsusį skystį perkošti, įpilti stiklinę virinto vandens. Toks užpilas labai tinka burnai skalauti (sergant angina, faringitu, laringitu, stomatitu). Burnos skalavimo procedūrą reikia kartoti ryte ir vakare, gydymą tęsti mažiausiai savaitę.
Medetkos sultimis gydomos žaizdos, sumušimai, opos. Šis vaistinis augalas plačiai naudojamas ginekologijoje.
