Lietuvoje šurmuliuojant diskusijai dėl prezidento Valdo Adamkaus vykimo į pergalės prieš nacius minėjimą Maskvoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra bene nereikšmingiausias aptarimų objektas. Lietuviai, kaip sakoma, mėgsta virti savo sultyse. Šiomis dienomis veikiausiai daugiau svarstoma apie Pramonininkų konfederacijos vadovo Bronislovo Lubio patarimą mūsų prezidentui vykti į Maskvą nei apie Rusijos diplomatiją Baltijos šalių atžvilgiu.
Lietuvoje liko neįvertintos kai kurios V. Putino replikos, kurios, mano nuomone, leidžia prognozuoti, kokia Rusijos propaganda lydės iškilmes Maskvoje.
Štai kaip Elta perteikė Putino žodžius, pasakytus Bratislavoje vasario 25-ąją. Jis pasakė: „Mes gerbiame nuomonę tų žmonių Pabaltijyje, kurie mano, kad su Antrojo pasaulinio karo pabaiga susijusi kai kurių valstybių nepriklausomybės praradimo tragedija“. Po to sekė frazė: „Mes taip pat turime gerbti nuomonę tų, kurie įsitikinę, kad latvių šauliai padėjo bolševikams išsilaikyti valdžioje“.
Manau, kad daugeliui ši Putino replika pasirodė esanti ideologinė prielipa, turinti tik tiek prasmės, kaip kabliataškis ar daugtaškis. Ko dar galima tikėtis iš buvusio sovietinio saugumo karininko, kadaise kalusio kompartijos istoriją? „Latvių šauliai“ asocijuojasi su Rusijos revoliucija ir pilietiniu karu, raudonomis vėliavomis, taip pat su Vladimiru Leninu, kurio sargybiniais tie šauliai buvo.
Vis dėlto cituotos Putino frazės per daug gerai nugludintos, kad nesimatytų, jog buvo iš anksto parengtos. Ką norėjo pasakyti Rusijos prezidentas? Jis deklaruoja savo toleranciją dviem nuomonėms, tačiau nesusitapatina nė su viena, taigi neaišku, kokia jo paties, kaip valstybės vadovo, pozicija. Ar antrojo pasakymo negalima suprasti taip: dalis latvių anuomet prisidėjo prie bolševikų valdžios įtvirtinimo, o ši valdžia, jau prie Stalino, likvidavo pačios Latvijos nepriklausomybę. Kitaip tariant, latviai iš dalies patys kalti dėl to, kas juos ištiko 1940-aisiais.
Vladimiras Putinas būtų prastas diplomatas, jeigu pats sudėtų visus taškus ant „i“. Tai propagandistų darbas. Rusija jau senokai kariauja informacinį karą su Latvija. Dauguma rusų laiko Latviją rasistine, pronacistine valstybe, kurioje engiami rusakalbiai. Latvijos prezidentės Vairos Vykės-Freibergos įžeidinėjimas - Rusijos žiniasklaidos kasdienybė. Prieš Putino vizitą į Bratislavą po vadinamąjį runetą, t.y. rusiškąjį internetą, pasklido Alfredo Kocho straipsnis apie latvius (http://www.contr-tv.ru/common/1042/). Vokiečiu prisistatantis rusakalbis publicistas baisisi dar nuo pagonybės laikų latviams būdingu žiaurumu, aiškina, kad latvius civilizavo vokiečiai ir rusai, primena, kad dabartinė latvių raštija atsirado vos 50 metų anksčiau nei čiukčių. 40 tūkstančių ginkluotų latvių įstojimą į Raudonąją armiją A. Kochas vertina kaip rusų tautos tragediją: „Ant savo durtuvų jie nešė revoliucinį terorą, paprasčiau kalbant - mirtį milijonams rusų žmonių“. Pasiremdamas Levu Trockiu, tuometiniu Raudonosios armijos vadu, Kochas tikina, kad būtent raudonųjų latvių dėka 1919 m. buvo pasiekta pergalė prieš baltuosius prie Oriolo ir tai buvo pilietinio karo lūžis. Toliau Kochas dėsto tokią mintį: „Pridurkime tą entuziazmą, su kuriuo latviai ėjo į ČK, su kokiu malonumu jie dalyvaudavo sušaudymuose, kaip paskui energingai ir dalykiškai jie statė Gulagą. Visi tie vaciečiai, peteriai, stučkos, laciai, berziniai. Tikriausiai jau laikas mums Latvijai sąskaitą pateikti, o ne atvirkščiai“.
Žvelgiant plačiau, toks „budelių“ latvių pasmerkimas yra propagandinio paminklo Stalinui dalis. Dar Gorbačiovo „perestroikos“ laikais Rusijoje prasidėjo pusiau oficiali požiūrio į stalinizmą revizija, kurios kraštutinė apraiška - dėkingumas Stalinui, nes jo represijos pirmiausia buvo nukreiptos prieš svetimtaučius nerusus Komunistų partijoje ir valdžios organuose. Gruzino Stalino represijos leido atsigauti rusų valstybingumui, rusams užimti vadovaujančius postus valstybėje. Šiuo požiūriu 184 tūkst. latvių - maždaug 10 proc. tuometinės latvių tautos, - kurie įsitvirtino bolševikinėje Rusijoje anaiptol ne nomenklatūrinių laiptų apačioje, buvo okupantai. O 70 tūkst. latvių, nužudytų per Stalino represijas, gavo pelnytą atpildą.
Žinodami tokį rusų žiniasklaidos kontekstą, tikrai negalime Vladimiro Putino leptelėjimo apie latvių šaulius laikyti nekaltu mokyklinio istorijos kurso kartojimu. Manau, kad Gegužės 9-osios išvakarėse mes dar turėsime progą panagrinėti rusiškos propagandos repertuarą, kuriame veikiausiai bus išryškintos tokios temos: estai - nacistai ir sadistiški sovietinių partizanų kankintojai, lietuviai - žydšaudžiai, latviai - rusų budeliai su dideliu stažu.
Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją (www.lrt.lt)
