Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Visą praėjusį savaitgalį praleidę sode, ankstyvą pirmadienio rytą, apie šeštą valandą, Elektrėnų gyventojai Janina Mikulskienė ir jos vyras grįžo namo - reikėjo skubiai ruoštis į darbą. Sutuoktinius nustebino neužrakintos buto durys, tačiau kai pateko vidun - nustėro iš siaubo. Vonioje be gyvybės ženklų gulėjo kraujais aptekęs išrengtos moters lavonas.
Įtariamasis areštuotas
Kraupų vaizdą dar labiau sustiprino viena detalė - šalia lavono buvo padėtas nupjautas (ar nukirstas) rankos pirštas. Vienintelis buto kambarys taip pat pažymėtas kraupiais ženklais - patalynė, grindys, sienos buvo gausiai aptaškytos krauju. Žmones apėmusi baimė ir šokas dar labiau sustiprėjo, nes niekur nebuvo matyti jaunėlio sūnaus Stanislovo, kuris tą savaitgalį buvo likęs namuose. J. Mikulskienė nedelsdama kreipėsi į policiją. Tuoj paaiškėjo, jog vonioje gulėjusi nužudytoji - gera Mikulskų pažįstama (kadaise juodvi su Janina buvo bendradarbės ir šiuose namuose pastaruoju metu dažnai apsilankydavusi 48 metų elektrėniškė Vera B. Pagaliau po kiek laiko pasirodė ir Stanislovas. Jis atrodė visiškai ramus. Šį pavasarį 18-ąjį gimtadienį atšventęs vaikinas negalėjo paaiškinti, kaip tėvų bute atsirado lavonas, tikino nieko nežinąs ir neprisimenąs, tiktai prisipažino esąs šiek tiek išgėręs. Tą pačią dieną jis buvo sulaikytas ir nugabentas į Trakų rajono PK areštinę. Pagal BK 104 straipsnį iškeltą baudžiamąją bylą tiriantis Trakų rajono apylinkės prokuroras Gytis Normantas tyrimo medžiagos plačiau nekomentavo, tačiau patikino, jog sulaikytasis duoda parodymus. Trečiadienį prokuroras prašė teismo suimti Stanislovą Mikulską dešimčiai parų. Pareigūnai tiria įvairias nusikaltimo versijas. Bus aiškinamasi, ar prieš nužudant moters nebuvo išžaginta.
Motina keičia gyvenamąją vietą
Suimto vaikino tėvams šis įvykis sukėlė šoką. Ypač skaudžiai visa tai išgyveno Janina Mikulskienė. Sunkiai tvardydamasi, moteris pirmadienį pasiėmė tris dienas nemokamų atostogų (ji uždarojoje akcinėje bendrovėje "Elektrėnų komunalinis ūkis" dirba kiemsarge). Dar prieš kurį laiką kalbėjusi, jog norėtų išsikraustyti iš Draugystės gatvėje esančio vieno kambario buto, dabar ryžtingai nusprendė čia daugiau negyventi. Miestelio gyventojams ir kolegoms nelaiminga motina tvirtino geriau gyvensianti rūsyje, bet ne ten, kur buvo įvykdyta kraupi žmogžudystė. Pirmadienį moteris namo nakvoti negrįžo - laikinai apsistojo vieninteliame miestelio viešbutyje. Ten Janina žadėjo nakvoti ir kitą naktį, o vėliau apsigyventi savo darbovietei priklausančiame bendrabutyje.
Kodėl?
J. Mikulskienei buvo be galo sunku susitaikyti su tuo, kas įvyko, tačiau tiek jai, tiek vyrui didžiausią nerimą kėlė vienintelis klausimas kodėl?. Nelaimės prislėgtas tėvas yra pripažinęs, jog Stanislovas buvo nepaprastai susidomėjęs filmu "Sopranai: mafijos kronika", jį nuolat žiūrėdavo. Šiame filme gausu žiaurių scenų, nužudymų. Konkrečiu atveju nejučia buvo prisimintas epizodas, kuomet dėl nepaklusnumo ar kitų priežasčių mafijos bosai savo gaujos nariams taikydavo bausmę - nukirsdavo rankos pirštą. Mikulskų vonioje rastas moters kūnas - taip pat be piršto. Ar įvykdytą žmogžudystę bei jos aplinkybes galima kaip nors sieti su šiuo filmu, atsakyti sunku. Kol kas negalima daryti išvados, jog jaunuolį matyti vaizdai taip paveikė, kad jis visa tai pabandė perkelti į realų gyvenimą...
Nebuvo nei padauža, nei chuliganas
Stanislovas Mikulskas nuo septintos klasės mokėsi Elektrėnų jaunimo mokykloje. Kaip teigė šios įstaigos direktorė, vaikinas nebuvo nei padauža, nei chuliganas, neįžeidinėjo mokytojų, ramiai elgėsi, tačiau perėjęs į dešimtą klasę pradėjo praleidinėti pamokas. Ne kartą mokykloje lankėsi jo motina, domėjosi sūnaus elgesiu ir guodėsi negalinti priversti jį lankyti pamokas, nes šis neklausąs... Šiemet vaikinas turėjo baigti 10 klasių, tačiau prieš pusmetį mokslus metė. Dar po pirmojo egzamino vaikinas buvo atėjęs pas direktorę pasitarti, ką toliau daryti, kalbėjosi dėl galimybės baigti 10 klasę, tačiau mokyklos vadovė Stanislovą nuramino - patikino, jog jis galės mokslus tęsti vakarinėje mokykloje.
Elektrėnų policijos komisariato komisaras Rimantas Stanevičius taip pat pripažino dėl S. Mikulsko elgesio neturintis jokių nusiskundimų. Jis iki šiol nebuvo patekęs pareigūnų akiratin. Niekas taip pat negalėjo patvirtinti, jog Stanislovas vartojo narkotikus, tiktai vienas kiemo, kuriame gyvena Mikulskai, vaikinas pasakė, jog nusikaltimo dieną Stanislovas galėjo būti prisiuostęs klijų...
Senelė pasiėmė anūkę
Vera B. iš tėvų buto, esančio Šviesos gatvėje, išėjo šeštadienį, prieš vidurdienį. Sunkiai serganti jos motina Ona Zubinienė pasakojo, jog Vera žadėjo pasiimti invalidumo pensiją ir eiti aplankyti draugių. Daugiau nieko konkretaus nepaaiškino - suaugusi dukra ir anksčiau tėvams nenurodydavo savo maršrutų, nesidalindavo patirtais įspūdžiais. Tačiau tądien jos, beišeinančios iš namų, motina paprašė, kad ši nevaikščiotų naktimis, nes gali kas nors užpulti. Vera nepažadėjo grįžti su šviesa, tiktai drąsiai išrėžė žmonių nebijanti - tiktai šunų... Šeštadienį moteris namo negrįžo. O. Zubinienė per daug nesijaudino, nes ir anksčiau Vera užtrukdavo. Deja, visą naktį senutę kankino nemiga ir košmarai. Moteris pasakojo, jog iš miego ją prikeldavo į įstiklinto balkono langą vis atsimušdavęs balandis. Paryčiui, apie ketvirtą valandą, O. Zubinienė susapnavo prieš 20 metų mirusią savo motiną. Pastaroji esą pasakiusi: "Tu jau neturi vienos dukros. Aš ją pasiimu, tau dabar bus lengviau gyventi..." O. Zubinienė tvirtino, jog sapnas buvo toks realus, kad ji šoko iš lovos, norėdama sugriebti savo motiną, priglausti, tačiau ši pavirto baltu kamuoliu ir ištirpo... Sekmadienį Vera taip pat nepasirodė. Prabėgo dar viena para. Pirmadienį, apie 11 Valandą, į O. Zubinienės buto duris pasibeldė viena Veros draugė. Už jos stovėjo policijos pareigūnas. Atėjusioji prašė nesijaudinti ir pasakė, jog jos dukra susižalojo... Paskui senutei įpylė atsineštų kažkokių lašelių, liepė išgerti, o galiausiai prisėdusi šalia ėmė glostyti ranką ir pranešė žiaurią tiesą, jog Veros nebėra...
Liga palaužė moterį
Vera B. keturių kambarių tėvų bute apsigyveno prieš Penkerius ešerius metus. Buvo ištekėjusi tris kartus, tačiau vedybinis gyvenimas laimės neatnešė. Senutė tvirtino, jog vienintelę Veros dukrą Beatą ir savo anūkę ji augino nuo trijų mėnesių. Motinai mergaitė nelabai rūpėjo.
- Buvo labai sunku, nes tuo metu dirbau, - guodėsi sielvarto palaužta, sunkiai vaikštanti 75 metų moteris.
Maždaug prieš dvejus metus Verai buvo diagnozuota sunki liga. Motina dukros nelaimėje nepaliko - iš paskutiniųjų pirko vaistus (išleido paskutinius pinigus), stengėsi padėti. Tačiau jai buvo be galo skaudu matyti, kad Vera to nesuprato, nejautė dėkingumo. Intensyvus gydymas bei patirti išgyvenimai moterį labai pakeitė. Ji pasidarė viskam abejinga, niekur nedirbo, nieko neveikė, gyveno tik iš paskirtos antrosios grupės invalidumo pensijos. Gegužės mėnesį Vera B. gydėsi Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje. Namo grįžo dar labiau pasikeitusi. O. Zubinienės teigimu, dukra tėvų visiškai nerėmė, nepadėjo išlaikyti buto, nepirko jokio maisto. Negana to, iš motinos ėmė reikalauti pinigų, o jų negavusi baisiai pykdavo. Visai neseniai, maždaug savaitę prieš mirtį, ji paprašė paskolinti 30 litų. Deja, pinigų motina neturėjo, todėl dukra smogė jai į galvą.
- Kaip galėjau jai ką nors duoti, jei pati tuo metu turėjau tik 2 litus ir jau trečia diena buvau nieko nevalgiusi? - bandė save pateisinti senutė.
Ji tikino penkeriais metais vyresnio vyro pensiją išleidžianti mokesčiams už butą, o iš jos gaunamos pensijos - maždaug 300 litų - tenka pirkti gausybę vaistų ir prasimaitinti... Kalbėdama apie tai moteris negalėjo sulaikyti ašarų. Ji sakė norinti tik vieno - greičiau numirti, nes toks gyvenimas tampa nebepakeliamas...
