• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Abi valdžios orientuotos į Maskvą

Kirgizija tapo trečiąja posovietine respublika, kurioje su rinkimų klastojimu nenorintys susitaikyti piliečiai ėmėsi aktyvių veiksmų. Kovo 24-ąją Askaras Akajevas, prezidento pareigas ėjęs 15 metų, buvo priverstas bėgti iš sostinės, kai opozicija užėmė jo būstinę. Jau anuliuoti ir rinkimų rezultatai. Kirgizijos "tulpių" arba "citrinų" revoliucija stojo į vieną gretą su Gruzijos "rožių" ir Ukrainos "oranžine" revoliucijomis. Tačiau įvykius Vidurio Azijos respublikoje lydėjo gana nemažai smurto protrūkių. Laikinasis prezidentas ir ministras pirmininkas, opozicijos lyderis 55 metų Kurmanbekas Bakijevas sako, kad dėl to kaltas buvęs vidaus reikalų ministras Dušijevas, kuris davė komandą paleisti iš kalėjimų kalinius, kurie ir bandė išprovokuoti neramumus. Nukentėjo apie 100 žmonių, dar tiek jau buvo sulaikyti naujosios valdžios pareigūnų ir draugovininkų. Milicija visiškai perėjo į opozicijos pusę ir jau po dviejų pogromų naktų įvedė tvarką Biškeke.

REKLAMA
REKLAMA

Kai kam A. Akajevo kritimas iš valdžios buvo netikėtas, bet daugelis užsienio apžvalgininkų sako, kad tai dėsninga. Daugeliui politikų valdžia atitenka po kovos, o Askaras Akajevas ją gavo ant lėkštutės. 1990-ųjų rudenį tuometinis Kirgizijos mokslų akademijos prezidentas buvo iškviestas iš komandiruotės Maskvoje ir buvo išrinktas Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininku. Labai greitai paaiškėjo, kad inteligentiškas ir nuolaidus prezidentas visai netinka vadovauti šaliai, bet greitai Kirgizijos "Baltųjų rūmų" vadeles į savo rankas perėmė ypač stipraus charakterio ir valdinga Akajevo žmona Mairam. Prezidento šeima pasidalijo visus pačius skaniausius ekonomikos kąsnelius. Ypač buvo aktyvus prezidento žentas kazachas Adilis. Daugelis buvusių Akajevo bendražygių buvo išstumti iš valdžios. Opozicijoje atsidūrė patys artimiausi Akajevo bendražygiai Kulovas, Bakijevas, Otunbajeva. Aišku, Vidurinėje Azijoje tai nieko nestebina, nes šeimyninės rangos principu vadovaujamasi visose kaimyninėse šalyse. Bet Kirgizija niekada nepasižymėjo stipriomis valdžios struktūromis. Net prie Brežnevo Kirgizijoje banditų buvo nužudytas Ministrų Tarybos pirmininkas Sultanas Ibraimovas. To nebuvo nė vienoje sovietinėje respublikoje. 1990-aisiais situacija respublikoje tapo nevaldoma - Ferganos slėnyje kirgizai ir uzbekai pjovė vieni kitus, neramumai prasidėjo tuometinėje sostinėje Frunzėje, dabar Biškeke. Tada negatyvias tendencijas ir sustabdė Akajevo atėjimas į valdžią, bet ta tyla buvo apgaulinga. Pietiniuose respublikos regionuose šeimininkavo islamistai, kuriuos sutramdyti padėjo Rusija. Visiems buvo aišku, kad reikės nuleisti "garą". Ir tai įvyko. Opozicija, visai nenorėdama, buvo priversta šturmuoti prezidento rūmus.

REKLAMA

Dabar situacija unikali - ir senoji, ir naujoji Kirgizijos valdžia orientuota į Maskvą. "Be Rusijos mes neįsivaizduojame savo ateities, - žurnalistams pareiškė laikinasis ministras pirmininkas K. Bakijevas. - Mūsų šalys broliškos. Aš pats Maskvoje baigiau institutą, o mano žmona iš Samaros".

Amerikiečiai deda daug pastangų, skiria milijonus dolerių, kad įsitvirtintų Kirgizijoje, bet jiems sekasi sunkiai. Amerikiečių lėšomis aprengta Kirgizijos armija, įrengti pasienio punktai, įsteigti antiteroristinis centras, spaustuvė, pastatyti "Laisvės namai" - visa tai už leidimą Kirgizijoje laikyti karinę bazę. Rusija Kirgizijoje neįstengė pastatyti net kultūros centro, bet jai irgi leista šalyje įrengti karinę bazę, o rusų kalba šalyje paskelbta antrąja oficialia kalba. Maskva ir Vašingtonas atidžiai seka vienas kito veiksmus. Kirgizijoje Kremlius nepadarė tokių klaidų kaip Ukrainoje ir išvengė pažeminimo. Abi didžiosios valstybės supranta, kad jei Kirgizijai nusišypsos laimė ir bus suformuota sąžiningesnė bei skaidresnė vyriausybė, ji gali pridaryti nemalonumų ir kaimyninių valstybių diktatūroms. Turkmėnijoje šiuo metu susiformavo Šiaurės Korėjos režimą primenanti diktatūra, kurią vargu ar kas pajudins. Kol kas tvirtai laikosi ir Kazachstano diktatorius Nursultanas Nazarbajevas, tačiau jo šalyje opozicija gan ryžtinga. Tadžikistanas, jau išgyvenęs pilietinį karą, gali kristi pirmas. Tad ramybė Vidurio Azijai negresia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų