Atšilus orui padaugėja vaikų traumų...
Vaikai greičiausiai pajunta šiltėjančius orus - namų kiemai bemat prisipildo jų klegesio... O tai reiškia, jog gydymo įstaigų priėmimo skyriuose susidaro lengvesnes ar sunkesnes traumas patyrusių mažųjų ligoniukų eilės.
Pasak Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Traumatologinio skyriaus vedėjo Jono Venciaus, dažniausiai pasitaikančios vaikų traumos yra įvairaus sudėtingumo galūnių lūžimai, galvos smegenų sutrenkimai, nubrozdijimai, sumušimai, išnirimai, raumenų ar sausgyslių pažeidimai. Sunkiausios traumos gydomos ligoninėje, lengvesnės - ambulatoriškai.
Maždaug trečdalį visų nukentėjusių vaikų sudaro mergaitės, du trečdalius - kur kas už mergaites judresni, išdykesni, vietoje nenustygstantys berniukai. Bene dažniausiai, anot gydytojo, vaikai susižaloja neatsargiai lakstydami kiemuose, važinėdami dviračiais, riedučiais, paspirtukais ir t. t. Dalis vaikų susižaloja per sportines treniruotes.
Sportinės traumos palyginti nedažnos - sudaro maždaug 3 procentus visų traumų skaičiaus. Dažniausiai į ligoninės priėmimo skyrius atvežamiems vaikams per apžiūrą diagnozuojama raiščių patempimai, raumenų ir raiščių sužalojimai, išnirimai, sąnario pažeidimai, lūžiai, galvos smegenų sutrenkimas. Dažniausiai per traumas nukenčia galūnės.
Kai intensyviai sportuojama, organizmas krūvio metu gauna nepakankamai deguonies, netenka daug vandens, suvartoja daug energijos, dėl fizinės ir emocinės įtampos šiek tiek nuvargsta nervų sistema. Tokie pakitimai organizme sukelia nuovargį, kuris didele dalimi siejamas su įvykusia trauma.
Statistika skelbia, jog dažniausiai traumuojami futbolininkai, ledo ritulininkai, kovinių sporto šakų atstovai, rankininkai, slidininkai ir gimnastai. Traumos juos daugiausia ištinka dėl smūgių, atsitrenkimų, kritimo. Sąnariai traumuojami, kai viršijamos jų fiziologinės lenkimo galimybės.
Nepaisant to, Traumatologinio skyriaus vedėjas Jonas Vencius jokiu būdu nepatartų dėl galimų traumų baimės mesti sportą - kaip minėta, jos pasitaiko ne taip dažnai (nes vaikus treniruojantys kvalifikuoti treneriai gerai žino galimas krūvio ribas), be to, sportas žmogų grūdina, didina organizmo atsparumą. Traumos, anot gydytojo, daugiau gresia tiems vaikams, kurie sportuoja neorganizuotai, o ne prižiūrint treneriams, kūno kultūros specialistams.
Gydytojas prisiminė, jog dar visai neseniai labai daug vaikų susižalodavo apsilankę "Akropolio" ledo arenoje. Paaiškėjo, kad vienu metu ribotame plote čiuožinėdavo per didelis vaikų skaičius. Kai šis trūkumas buvo pašalintas, traumų skaičius iškart sumažėjo.
Anot Traumatologinio skyriaus vedėjo, traumų pasitaikydavo, pasitaiko ir pasitaikys ateityje, tačiau niekada nevėlu vaikams priminti apie galimas neatsargumo, neatidumo pasekmes. Tai visų pirma - tėvų pareiga. Nekalbant jau apie diskomfortą, kai vaikas priverstas daug laiko praleisti nejudėdamas, laikytis gulimojo režimo, patirti sudėtingi sužalojimai gresia sunkiomis komplikacijomis, gali prireikti gydytis kelis mėnesius ir net ilgiau, vykti į sanatorijas reabilitaciniam gydymui, dėl to nukenčia mokslai.
Gydytojas traumatologas atkreipė dėmesį į tai, jog neretai vaikui susižalojus tėvai viliasi, kad patirta trauma nėra sudėtinga, ir delsia nukentėjėlį vežti į gydymo įstaigą. O juk esą tik profesionalūs medikai gali pasakyti, kokio sudėtingumo traumą vaikas patyrė, kokios gresia pasekmės. Ypač rimtai, anot gydytojo, reikėtų reaguoti į tuos vaikus, kurie susitrenkė galvytes - visais atvejais patariama kreiptis į gydytoją. Gydytojo teigimu, galvos traumos sudaro maždaug trečdalį visų vaikų patiriamų traumų, o jų pasekmės, neskyrus tinkamo gydymo, yra pačios sudėtingiausios, gali baigtis net mirtimi.
Dažniausiai pasitaikančios traumos
Nutrynimai. Pagrindinė tokių traumų priežastis - netinkamas apavas. Nepatartina susiruošti į turistinį žygį naujais, šiek tiek spaudžiančiais bateliais ar neišbandytą apavą vežtis į sporto varžybas. Ant kojos kulno gana greitai prisitrynusi maža pūslelė staiga pavirsta atvira žaizda, pro kurią į organizmą gali patekti pavojinga infekcija.
Sumušimai. Sumušta vieta patinsta, ją liečiant jaučiamas skausmas, susiformuoja kraujosruva. Bene dažniausiai sumušami alkūnės, riešo, kelio sąnariai. Patartina ant sumuštos vietos iškart dėti šaltą kompresą, kurį laiką galūnės nejudinti. Kad į sąnarį nepradėtų plūsti kraujas, sąnarį reikia šaldyti, suveržti.
Nubrozdijimai. Tai labai dažnai pasitaikanti vaikų trauma. Ji patiriama nukritus nuo dviračio, riedučių, pargriuvus, nuslydus nuo treniruoklio ir kt. Kai nubrozdijimo plotas nėra didelis, pažeistą vietą pakanka švariai nuplauti ir nuvalyti dezinfekuojančiu tirpalu. Jei pažeistas plotas didesnis, paliesti gilesni odos sluoksniai, be traumatologo neišsiversite. Jis žaizdą sutvarkys, skirs reikiamų medikamentų, jei reikės - ir fizioterapines procedūras.
Išnirimai. Dažniausiai išnyra dilbio kaulai, pirštai, žastikaulis. Išniręs sąnarys tampa nejudrus, bandant jį pajudinti - skausmingas. Labai svarbu, kad išnarintas sąnarys, o kartu ir visa galūnė, nejudėtų. Nereikia bandyti atstatyti sąnario, kad nukentėjusiajam nepakenktumėte dar labiau, mat galite sužaloti apie sąnarį esančius audinius, kraujagysles, nervus - tegu tai atlieka patyrę traumų skyriaus medikai.
Raumenų pažeidimai. Tokie pažeidimai gali būti ūminiai ir lėtiniai. Be apšilimo greitai pabėgus ar po pirmųjų treniruočių vaiką gali kamuoti raumenų skausmai - mialgijos. Tai reiškia, kad raumenyse susikaupė medžiagų apykaitos produktų. Toks skausmas per kelias dienas paprastai praeina. Tiesa, jei raumenims nebus leista pailsėti, skausmas gali vis stiprėti.
Lėtiniai raumenų pažeidimai atsiranda po pakartotinių raumenų pertempimų. Padeda masažai, būtina sumažinti treniruočių krūvį. Kai raumenų pažeidimo stadija perauga į sunkesnę, sumažėja raumens elastingumas ir jis gali įtrūkti. Tuomet kuriam laikui teks išvis atsisakyti treniruočių.
Sausgyslių pažeidimai. Kai esti per kieta atrama arba kai per didelis fizinis krūvis, apie sausgyslę esantys audiniai pradeda tinti. Kartais jaučiamas tarsi braškėjimas. Dėl susidariusio uždegimo sausgyslė šiek tiek sutrumpėja. Na, o kai sausgyslės pertempiamos, išsivysto jų uždegimas. Tuomet intensyvus sportas draudžiamas, nes fizinis krūvis gali sukelti sąnario pakitimus.
Be skausmą malšinančių medikamentų, masažų, fizioterapinių priemonių, sportuojant patirtos traumos gydomos ir specialiais įtvarais, kurie dėvimi esant raiščių, sausgyslių, raumenų patempimui ar uždegimui, taip pat reabilitacijos laikotarpiu po operacijų. Tokie įtvarai sustiprina ir šildo saugomą vietą, o kartu sumažina skausmą ir fizinį krūvį.
Taip gydydavosi anksčiau...
Nuospaudas gerai gydo svogūnas, išmirkytas 9 procentų acto skiedinyje. Tokiu skiediniu užpiltą svogūną reikia įdėti į sandarų indą, gerai uždengti ir kambario temperatūroje palaikyti 2 savaites. Po to svogūną nuvalyti ir padžiovinti. Ant nuospaudos dedama maždaug 2 mm storio griežinėliai. Aplink nuospaudą oda patepama vazelinu ar riebalais. Nakčiai užrišama. Rytą koja pamirkoma ir nuospauda atsargiai nuimama. Jei nuospauda yra didelė, procedūra pakartojama.
Nutrintas kojas reikia palaikyti jonažolės nuovire (2 šaukštus žolės užpilti litru verdančio vandens). Po to sausai nušluostyti (ypač tarpupirščius), žaizdą aprišti.
Vakare kojas išmirkyti ir prie nuospaudos pridėti citrinos odelę su minkštimu. Po kelių dienų procedūrą pakartoti. Po to kojas vėl išmirkyti ir nuospaudą atsargiai nuimti.
Juozažolės antpilai ir nuovirai gerai gydo žaizdas, sutinimus, uždegimus. Jais vilgomos ir apiplaunamos ilgai gyjančios opos. Žaizdas taip pat gerai gydo paparčio sultys.
Jei susižeidėte ir žaizda kraujuoja, paimkite šviežių juozažolės žiedų, išspauskite jų sultis ir patepkite sužalotą vietą. Jei neturite šviežių žiedų, žaizdą patepkite juozažolės alyva. Ji gaminama taip: žiedai (be kotelių ir žaliųjų taurelių) trinami tol, kol pasidarys drėgni. Tada sudedami į stiklinį indą, užpilami alyvų aliejumi, uždengiami ir 10 parų laikomi saulėje. Po to žiedai nuspaudžiami, o į alyvą pridedama dar šviežių, sutrintų žiedų. Indas vėl 10 parų laikomas saulėje. Taip kartojama kelis kartus, kol alyva pasidaro tamsiai raudonos spalvos. Ji taip pat labai tinka nusideginus ar nusiplikius.
Ant sumuštos vietos reikia dėti acto rūgšties, duonos raugo ir molio mišinio. Nuo sumušimų ir patinimų tinka nesūdyti kiškio taukai. Jais ištepama sumušta vieta ir šiltai aprišama. Tinka ir šilti kmynų ar ramunėlių kompresai.
Žaizdų gijimą paspartina ir nuo infekcijos gerai saugo toks mišinys: butelis prikišamas dilgėlių lapų, užpilama spiritu ir uždaroma. Saulėje laikoma 2 savaites. Tada šiuo skysčiu sudrėkinamas audinys ir uždedamas ant žaizdos.
Žaizdoms gydyti tinka ir šiaurinė bitkrėslė. Žaizdos ir opos suvilgomos šviežiomis jos sultimis ar vandeniniu nuoviru.
Pasitempus sausgysles reikia dėti karšto pieno kompresus. Laikyti šiltai, atvėsusius kompresus pakeisti. Tinka ir šlapimo kompresai.
