REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Čekijos ambasados Lietuvoje kvietimu kovo 2 dieną Vilniuje viešės vienas žymiausių čekų kino kūrėjų Janas Sverakas.

Čekijos ambasados Lietuvoje kvietimu kovo 2 dieną Vilniuje viešės vienas žymiausių čekų kino kūrėjų Janas Sverakas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šeštadienio vakarą režisierius „Skalvijos“ kino centre pristatys du savo vaidybinius filmus: komišką dramą „Pasivažinėjimas“ („Jazda“, 1994) ir komediją „Tuščios taros“ („Vratne lahve“, 2007). Po filmų peržiūros autorius kvies žiūrovus pasišnekučiuoti apie kiną ir savo kūrybą.

REKLAMA

Komiška drama „Pasivažinėjimas“ – filmas apie trijų jaunuolių kelionę senu automobiliu ir nuotykius. Filmas sukurtas minimaliomis sąnaudomis per kelias vasaros atostogų savaites. Juostą „Tuščios taros“ J. Sverakas kūrė kartu su tėvu Zdeneku. Tai pasakojimas apie taros supirktuvėje dirbantį šešiasdešimtmetį literatūros mokytoją, kuriam mažytis supirktuvės langelis ir sutiktų žmonių gyvenimai tampa ramsčiu išgyvenant amžiaus krizę.

REKLAMA
REKLAMA

Kovo 2-osios rytą „Skalvijos“ rengiamame cikle „Karlsono kinas“ šeimos su vaikais kviečiamos pasižiūrėti ir patį naujausią J. Sverako darbą – lėlinę animaciją „Kukis grįžta“ (2010).

J. Sverakas yra posovietinio kino meistras, pelnęs pripažinimą bei įvertinimą savo šalyje ir už jos ribų, meistriškai laviruojantis tarp komedijos ir dramos, dokumentikos ir animacijos. Kurti jis pradėjo dar studijuodamas garsiojoje Prahos kino akademijoje (FAMU), tačiau kine įsitvirtino tik subyrėjus Sovietų sąjungai ir atgavus Nepriklausomybę. Režisieriaus kelią pradėjęs nuo dokumentinio kino, jis netrukus pasuko vaidybinio kino keliu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1989 m. menininkas pradėjo bendradarbiauti su savo tėvu, scenaristu bei aktoriumi Zdeneku Sveraku. Tėvo ir sūnaus komanda ėmė kurti tikrus šedevrus ir iki šiol čekų kine yra apibūdinama amerikietiškuoju „dream-team“ terminu.

Pasak kino kritikų, kūrybinga ir įvairiapusė J. Sverako asmenybė neleidžia apsiriboti vienu žanru ar viena tema, tačiau būtų klaidinga manyti, jog J. Sverakas neranda sau skirtos nišos. Priešingai – režisierius pelnytai vertinamas už universalumą: gilias vidines dramas („Kolia“, 1996) bei iki ašarų graudų komizmą („Tuščios taros“, 2007), puikiai atskleistą sufabrikuotą tikrovę („Oilgobblers“, 1988) bei čekišką dvasią mokslinės fantastikos filme „Kosminė Odisėja II“ („Vesmirna Odysea II“, 1986).

REKLAMA

J. Sverako kinas, pristatytas ne viename festivalyje, pelnė gausybę apdovanojimų: „Krištolinį gaublį“ Karlovy Varų festivalyje už filmą „Pasivažinėjimas“, „Oskarą“ – už geriausią užsienio filmą „Kolia“, „Čekiškuosius liūtus“ – už pastarojo dešimtmečio filmus.

Nors J. Sverakas čekų kritikų dažnai kaltinamas dėl per didelio holivudinio kino atspalvio, režisierius sako, jog amerikietiškuoju kinu naudojasi kaip galimybe pasiekti įvairią auditoriją. Režisieriaus filmus Čekijoje aplankė daugiau nei pusantro milijono žiūrovų.

Čekų kinas tampa vis labiau atpažįstamas ir Lietuvos žiūrovams. Ne kartą įvairiuose filmų festivaliuose mirgėjusios čekų kino savaitės supažindino lietuvius su Jano Švankmajerio siurrealistine animacija bei Milošo Formano filmais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų