Toliau tęsiasi įnirtingi bandymai torpeduoti parlamentinį Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimą. Tai jau nebestebina.
Stebina besipriešinančiųjų vieningas noras nukreipti dėmesį nuo pagrindinio klausimo: kiek korupcija yra užvaldžiusi aukštus valstybės pareigūnus, taip pat ir VSD vadovybės pareigūnus, ir kokią tai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Šis klausimas yra ir bus pagrindinis ir nuo atsakymo į jį nepavyks pasitraukti jokiomis paniekinamomis replikomis apie tai, kad Seimas yra vertas geresnių išvadų ar bergždžiomis A.Valionio pastangomis įrodyti, kad išvados neatitinka Konstitucijos, ar net ir Seimo balsavimais, nepatvirtinant komiteto išvadų. Vis tiek klausimai dėl galimos korupcijos, apie kurios tyrimus komitetui liudijo VSD pareigūnai, liks ir į juos turės būti atsakyta.
Būtų gerai, kad atsakymai į šiuos klausimus rūpėtų ne vien tik kelioms opozicinėms partijoms, bet ir valstybės vadovams. Kodėl tyrimą dėl galimos korupcijos nori užgniaužti VSD vadovai, yra akivaizdu, nes pareigūnų liudijimuose yra akivaizdžių nuorodų į tai, kad ir dalis VSD vadovybės galėjo būti įsipainioję į korupcinius ryšius ir tarnauti vienai bendrovei; taip pat pakankamai aišku, kodėl tyrimą nori užgniaužti kai kurie dienraščiai ar viena komercinė televizija, – iš pareigūnų liudijimų akivaizdu, kad minėtoji bendrovė tokias žiniasklaidos paslaugas pirko. Nesinorėtų matyti valstybės vadovų norinčiųjų užgniaužti korupcinių įtakų tyrimą kompanijoje.
Kadangi visiškai natūralu, jog VSD vadovybė negali būti teisėja savo byloje ir negali atlikti departamento vadovybės įsipainiojimo į galimus korupcinius ryšius tyrimo, ir kadangi yra taip pat visiškai natūralu, kad esant tokioms aplinkybėms departamento vadovybė trukdė ir trukdys tokiam tyrimui, bandydama nuslėpti jai nepalankią informaciją, Seimas turi imtis atsakomybės ir specialiu teisės aktu pasiūlyti Valstybės saugumo departamentui, kaip Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingai valstybės institucijai, per 10 dienų pateikti Seimo Nacionalinio Saugumo ir Gynybos komitetui departamento turimą, Komiteto prašytą ir iki šiol negautą būtiną analitinę medžiagą. Gavęs tokią medžiagą Komitetas per 10 d. pateiktų Seimui pasiūlymus dėl tolesnių Seimo ir Komiteto veiksmų, tiriant galimą korupcinę verslo ir kitų interesų grupių bei užsienio šalių institucijų ir asmenų įtaką Valstybės saugumo departamento veiklai, politikams ir aukštiems valstybės pareigūnams, taip pat galimus korupcinius Valstybės saugumo departamento ir kitų valstybės pareigūnų ar tarnautojų bei politikų ryšius. Tokį nutarimo projektą jau įregistravau ir tikiuosi, kad jau rytoj jis galėtų būti svarstomas Seimo posėdyje. Nematau kitos konstruktyvios išeities iš susidariusios padėties.
Tikiuosi, kad tokiam Seimo nutarimui pritars ir valstybės vadovai, ir dauguma Seimo narių. Būtų keista matyti besipriešinančius tokiai Seimo valiai, nes tai būtų priešinimasis Seimo pastangoms kovoti su aukštų pareigūnų korupcija. Būtų keista taip pat, jeigu VSD vadovybė nutartų ignoruoti tokį Seimo sprendimą. Aiškinimai, kad tai pakenktų VSD atliekamam tyrimui, būtų visiškai absurdiški, nes VSD nėra pajėgi tęsti šio tyrimo ir jo užbaigti, kadangi tai galimai liečia paties departamento vadovybės narius.
Departamento direktoriaus A.Pociaus savaitgalio interviu nuskambėjęs aiškinimas, kad kontržvalgybininkai savo liudijimais ir tyrimais sužlugdė keletą svarbių žvalgybinių operacijų, skamba kaip galimos korupcijos pateisinimas. Taip išeina, kad vienai bendrovei, turinčiai ryšių Maskvoje, leidžiama korumpuoti aukštus valstybės pareigūnus, jeigu VSD už tai gauna kokią nors informaciją iš Maskvos. Nežinau, kiek vertingos gali būti tokios žvalgybinės operacijos ir kas jas Lietuvoje patvirtina, tačiau jeigu vardan žvalgybos tikslų Lietuva turi skęsti korupcijoje ir aukšti valstybės pareigūnai turi tarnauti vienai verslo bendrovei, tai kažkas blogai yra ir su žvalgyba, ir su valstybe. Korupcijos negali pateisinti jokie, net ir patys “švenčiausi” tikslai.
Tikiuosi, kad tokioje nervingoje aplinkoje, kai bandant užgniaužti parlamentinį tyrimą nesiskaitoma su priemonėmis, valstybės vadovams ir politikams pakaks išminties ir atsakomybės, kad visi suvoktume, jog įtarimai dėl galimos aukštų pareigūnų korupcijos negali būti paneigti primityvia propaganda ar sofistikuotais teisiniais išvedžiojimais, kurių pavyzdį pateikė A.Valionis. J.Razma kartu su mums talkinančiais teisininkais parengė atsakymus į A.Valionio teisininkų argumentus. Galite įsitikinti, kokie menkaverčiai yra A.Valionio dėstomi priekaištai. Bet teisininkų ginčas gali būti įdomus teisės studentams, tuo tarpu mums turi rūpėti tik vienas klausimas, kaip įveikti galimą aukštų pareigūnų korupciją, kurios auka, bent netiesiogiai, tapo ir velionis V.Pociūnas. Tiesa negali būti užgniaužta, nepaisant to, kad ji būtų kam nors nemaloni.
Šalia VSD veiklos problemų, kurias vis tiek turėsime išspręsti, Lietuvoje vyksta ir kiti svarbūs dalykai. Praėjusios savaitės pabaigoje stebėjome keletą epochinės reikšmės įvykių. Ir tai nėra mano gimtadienis. Turiu omenyje sutartis su Lenkija dėl ypatingai svarbių energetinės infrastruktūros objektų statybos. Epochinė svarba – ne vien todėl, kad realizuojasi tai, ką planavome gerą dešimtmetį, tai yra jungtys su Lenkija. Dar svarbiau yra tai, kad “Energetinė Žečpospolita” tampa realiu energetinio saugumo veiksniu ir garantu. Ir čia tenka pripažinti, kad tai yra ypatingas dabartinės Lenkijos valdžios nuopelnas. Reikia pasveikinti ir dabartinę Vyriausybę, nes Lenkijos įtraukimui į tokius projektus ne visi Lietuvos energetikai pritaria. Energetinis saugumas ir alternatyvūs energetinių tiekimų keliai į Lietuvą gali ateiti tik per Lenkiją. Todėl šių savaičių pažanga yra tiesiog epochinė.
Parengta pagal spaudos konferenciją 2006-12-11
Andrius Kubilius yra Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos pirmininkas
„Balsas.lt“ redakcija rubrikoje „Politikų tribūna“ publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
