• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klaipėdos miesto gyventojai geria gana saugų ir sveiką vandenį, tačiau dienraščio atliktas tyrimas rodo, kad Klaipėdos rajone, kur į naujus individualių namų kvartalus yra išsikėlę daugybė miesto gyventojų, vanduo viršija leistinas amonio normas, turi per daug geležies, o kai kuriuos šulinius apskritai reikėtų užkalti - juose knibždaužkrečiamąsias ligas sukeliančių mikrobų.

REKLAMA
REKLAMA

„Vakarų ekspresas“ paėmė 6 geriamojo vandens mėginius iš įvairiausių Klaipėdos miesto ir rajono vietų.

REKLAMA

Du mėginiai paimti iš Klaipėdos rajono teritorijoje esančio individualaus namo (iš čiaupo bei tas pats vanduo, tik filtruotas), taip pat iš Alksnynės gatvėje esančio daugiabučio bei Šiūparių kaimo sodų bendrijos „Aisė“.

Nusprendėme ištirti ir į biurus pristatomo bendrovės „Vanvita“ vandens savybes bei išsiaiškinti, ar plačiai reklamuojamas „Tichės“ vanduo iš tiesų yra toks sveikas, kaip teigiama.

Visus mėginius atidavėme ištirti bendrovės „Klaipėdos vanduo“ laboratorijai.

Šulinyje knibžda mikrobai

Visiems mėginiams padaryti du tyrimai - cheminis ir bakteriologinis. Ištyrus cheminių medžiagų kiekį, paaiškėjo, jog mažiausiai fluorido, nuo kurio pertekliaus kenčia dalis uostamiesčio, yra šulinio vandenyje, kurį ėmėme iš Klaipėdos rajone esančios sodų bendrijos „Aisė“ teritorijos.

REKLAMA
REKLAMA

Nepaisant to, šio vandens gerti nerekomenduotume. Bet kokiame geriamame vandenyje žarninių lazdelių, enterokokų ir koliforminių bakterijų iš viso neturėtų būti, tai rašoma ir higienos normoje, o šių mikrobų „Aisės“ šulinyje rasta apsčiai. Žarninių lazdelių 100 ml vandens nustatyta 24, koliforminių bakterijų - net 48.

Žarninė lazdelė yra mikrobas, nuolat gyvenantis žmonių ir gyvulių žarnyne. Ji pati kokio nors susirgimo nesukelia, bet, radus ją vandenyje, sakoma, kad vanduo yra užterštas. Tai rodo, kad į vandenį galėjo patekti fekalijų, o su jomis - ir patogeninių bakterijų, infekcinių ligų sukėlėjų: vidurių šiltinės, dizenterijos, salmoneliozės ir kt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Susirūpinti turėtų ir Klaipėdos rajono gyventojai, nes jiems yra tiekiamas vanduo, kuriame amonio kiekis viršija leistiną normą. Pagal ją, viename litre vandens, amonio neturėtų būti daugiau nei 0,5 mg, o rajone šis skaičius siekia net 2,01 mg (toks vanduo bėga iš čiaupo) ir 1,44 mg - per filtrą.

Sveikatai amonis žalos nedaro, tačiau padidėjęs jo kiekis rodo grėsmę - vandenyje gali daugėti nitritų, kuriems ypač jautrūs naujagimiai. Dėl jo vystosi vidinis deguonies badas, apsinuodijęs kūdikis gali net mirti.

Šulinio vandenyje paprastai nėra tokių medžiagų, nuo kurių kenčia centralizuotai vandenį gaunantys miesto gyventojai, tačiau jame didesnė rizika aptikti įvairių infekcinių ligų sukėlėjų

Šie teršalai iš vandens nepasišalina nei virinant, nei filtruojant vandenį.

REKLAMA

Geležis „ėda“ geležį ir nervus

Tyrimo duomenys rodo, jog pirkėjų pamėgtas natūralus mineralinis „Tichės“ vanduo ne tik skanus, bet ir sveikas. Jame ypač gausu sulfatų - viename litre - net 630 mg (mg/l). Tiesa, higienos normoje nurodyta, kad turėtų būti ne daugiau nei 250 mg/l.

„Klaipėdos vandens“ laboratorijos vedėjos Irenos Getautienės teigimu, dėl to nerimauti neverta, mat mineraliniam ir geriamajam vandeniui yra nustatytos skirtingos normos.

„Jei tiek sulfatų rastume vandenyje iš čiaupo - būtų negerai. Didelis kiekis sulfatų laisvina vidurius, gali prisidėti ir prie vamzdynų korozijos, tačiau mineralinio vandens sudėtyje - gerina medžiagų apykaitą, virškinimą“, - teigė Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos (MVT) vyr. gydytoja higienistė Rita Vainauskienė.

REKLAMA

Ji patarė nesibaiminti ir dėl didesnio nei leidžiama geležies kiekio - jos tyrimo metu rasta vandens mėginiuose iš Klaipėdos rajono. Nors leistina norma - 200 mikrogramų litre (mkg/l), mėginiuose buvo rasta 1240 mkg/l vandenyje iš čiaupo bei 330 mkg/l - iš filtro.

Rajono gyventojai geležies perteklių turėtų pajusti buityje - ji dažo skalbinius, nusėda ant santechnikos įrenginių ir „ėda“ buities prietaisus, dėl to šiuos tenka dažnai „nurašyti“. Organizmui geležis nekenkia - jos perteklius pašalinamas virškinimo traktu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Indikatorius - skalbimo mašinos

Tas pats vyksta ir vartojant kietą vandenį. Palaikius tokį vandenį atvirame inde, jis tampa drumstas, ant dugno atsiranda nuosėdų. Ypač nuo kieto vandens nukenčia skalbimo mašinos.

Įdomu tai, kad higienos normoje vandens kietumui norma nenustatyta, todėl palyginti mėginių tyrimo rezultatų praktiškai nėra galimybių.

I. Getautienės teigimu, remiantis Europos Sąjungos aktais, jo žymens laboratorijoms tirti nereikia, kaip buvo anksčiau, tačiau klaipėdiečiai tokio tyrimo prašo nuolat.

Dienraščio užsakyto tyrimo metu nustatyta, jog kietą vandenį vartoja bendrijos „Aisė“ sodininkai ir Klaipėdos pietinio rajono Alksnynės gatvės gyventojai. Jų arbatinukai ir skalbimo mašinos turėtų dažnokai apsinešti nuosėdomis ir kalkėmis.

REKLAMA

Medikai nedrąsiai užsimena apie tai, jog kietame vandenyje esantis kalcis ir magnis sukelia kraujotakos ligas. Teiginiai neįrodyti, tačiau prielaidų vis dėlto yra.

Jei dvokia - gyventojai taupo

Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, jog labiausiai nutolęs nuo higienos normose patvirtintų pavojingų rodiklių yra bendrovės „Vanvita“, teikiančios geriamą vandenį biurams, mėginys, parduotuvėse parduodamas „Tichės“ vanduo bei daugiabučio vanduo iš Alksnynės gatvės.

Tačiau, nors mėginiai iš šių trijų šaltinių yra saugūs ir sveiki, jų skonis gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, iš Alksnynės gatvės daugiabučio namo čiaupo bėgantis vanduo turi geležies prieskonį ir dažnai - nemalonų kvapą.

REKLAMA

Problema - sena, jos priežastis - taupūs gyventojai ir seni vamzdynai, - tvirtina bendrovės „Klaipėdos vanduo“ laboratorijos vedėja I. Getautienė. Specialistė sakė, esą naujos statybos daugiabučių gyventojai su šia bėda beveik nesusiduria.

„Dabar pagyvenę žmonės dar labiau taupys, todėl tikėtis skanesnio vandens nereikėtų. Galima tiesiog leisti jam nubėgti keletą minučių, bet ir vėl - tai kainuoja“, - svarstė I. Getautienė.

Anot jos, su šia problema dažniau susiduria sovietinių laikų devynaukščių gyventojai.

Seni vamzdynai - opi problema, bet vargu ar gyventojai šiuo metu pajėgūs vidaus sistemas atnaujinti, darbai kainuoja milijonus litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Filtrai taip pat ne visuomet tampa išeitimi. Tą galima teigti ir remiantis mūsų tyrimu. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone paimti vandens mėginiai iš čiaupo ir per filtrą rodo, kad filtruoto vandens spalva tik pablogėjo.

Filtrus būtina dažnai keisti, antraip juose kaupiasi sveikatai kenksmingos medžiagos, o vietoje valymo procedūros vanduo yra dar labiau teršiamas, - tikino MVT vyr. gydytoja higienistė R. Vainauskienė.

Ji taip pat patarė geriamojo vandens nevirinti, nes taip prarandamos gerosios jo savybės - dingsta naudingi mikroelementai.

REKLAMA

Vieniems - su fluoru, kitiems - be


Gydytoja taip pat priminė seną uostamiesčio 1-osios vandenvietės bėdą. Žinia, iki šiol iš šios vandenvietės klaipėdiečiams tiekiamas vanduo turi daugiau fluoro ir amonio nei leidžia norma (fluoro leidžiama ne daugiau nei 1,5 mg/l, yra - 1,7-1,8 mg/l).

Dėl to šiaurinės dalies gyventojams patariama vartoti dantų pastą be fluoro.

Jo poveikis sveikatai yra lėtas ir dažniausiai negrįžtamas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atlikusi plačius tyrimus, nustatė, kad fluoro koncentracijai geriamajame vandenyje viršijant 1,5 mg/l, atsiranda vaikų dantų fluorozės pavojus, o kai fluoro koncentracija viršija 10 mg/l, atsiranda kaulų fluorozės pavojus.

REKLAMA

R. Vainauskienės teigimu, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ pasižadėjo po metų pradėti naudoti vandens fluoridų šalinimo technologijas.

O štai trečiosios vandenvietės vandenį geriantys klaipėdiečiai parduotuvėse galėtų dairytis dantų pastos su fluoru - jo kiekis šios vandenvietės vandenyje per mažas, - sakė R. Vainauskienė. Ši vandenvietė tiekia vandenį pietinei miesto daliai.

Įstatymo raidė

LR geriamojo vandens įstatyme yra punktas, skelbiantis kad: „Vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už jo kokybę ir saugą atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį“.

Remdamiesi šiuo punktu, AB „Klaipėdos vanduo“ laboratorijos specialistai ima mėginius iš vandenviečių ir tiria vandenį iki įvadų į daugiabučius. Už vidaus sistemas, tai yra vamzdynus ir jais tekantį vandenį, atsako patys vartotojai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų