Agnė Jagelavičiūtė
Visai arti Naujųjų metų, gruodžio 28-ąją mirė nuomonės formuotoja, verslininkė Agnė Jagelavičiūtė. Jai buvo 42-eji metai.
Šaltinių duomenimis, moteris sirgo plaučių uždegimu, kuris komplikavosi ir medikams nepavyko išsaugoti moters gyvybės. Kiek vėliau tai patvirtino ir Saugirdas Vaitulionis viešai, prašydamas nespekuliuoti dėl jos mirties priežasčių.
1980 metų spalį gimusi A. Jagelavičiūtė yra baigusi Vilniaus dizaino kolegiją ir Vilniaus dailės akademiją, ji dirbo mados žurnalo „L'Officiel Lithuania“ vyr. redaktore, yra stiliaus platformos „StiliuSOS“ įkūrėja, viena labiausiai sekamų lietuvių socialiniuose tinkluose.
Ji taip pat žinoma kaip laidų vedėja, knygų autorė.
Moteris turėjo 8 metų sūnų. Velionės mama Nijolė Jagelavičienė yra Vilniaus miesto tarybos narė. Kandidatės anketoje į rinkimus ji yra nurodžiusi esanti našlė.
Kiek anksčiau A. Jagelavičiūtė pasakojo, kaip neteko tėčio.
„Gerai, o dabar tiesiai šviesiai. Leonas Jagelavičius, 35 metų, nuostabus šeimos vyras, mylintis tėtis, sveikas, drąsus, kūrybingas žmogus. O, deja, ir verslininkas buvo byta per galvą pamokytas, jog reikia mokėti duoklę nesispyriojant, kad kiti neabejotų. Niekas jo užmušti nenorėjo. Tik truputį netyčia persistengė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Jagelavičiūtė.
Agnė Jagelavičiūtė buvo du kartus ištekėjusi. Pirmas vyras buvo Vytautas Martinaitis, antras verslininkas Mantas Volkus. Su pastaruoju susilaukė sūnaus. Kiek vėliau pora išsiskyrė.
Agnė Jagelavičiūtė išgarsėjo nuo 2002 metais, kai dalyvavo pirmajame Lietuvoje realybės šou „Akvariumas“. Tuo metu A. Jagelavičiūtė dar buvo studente, mokėsi antrame kurse, bet išdrįso apsigyventi stikliniame name prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, Vilniuje. Ji ir kiti dalyviai tuo metu buvo stebimi ir filmuojami visą parą.
Po to ji sulaukė kvietimo prisijungti prie „TV pagalbos“ komandos.
Viktoras Malinauskas
Lapkričio 12-ąją Lietuvą sukrėtė skaudi žinia – po sunkios ligos mirė estrados legenda Viktoras Malinauskas. Šaliai netekus scenos pažibos ir profesionalo, internete pasipylė dainininko gedinčių draugų ir bendražygių užuojautos. Prisiminimais pasidalijo dainininkas Deivis Norvilas, kuris tikino, kad iš V.Malinausko buvo galima išmokti itin daug.
Būdamas 73-ejų lapkričio 12-osios vakarą mirė dainininkas Viktoras Malinauskas. Ilgametis scenos partneris Deivis Norvilas su portalu tv3.lt pasidalijo prisiminimais apie estrados grandą, su kuriuo pastaruosius dešimt metų dainavo miuzikle „Paryžiaus katedra“.
„Dažnai matydavomės darbe. Aš jį prisiminsiu kaip visišką profesionalą. Girdėjau aš jį ir sergantį dainuojant, bet niekada iš jo dainavimo negalėdavai pasakyti, kad jis serga. Tai nebuvo dalykas, dėl kurio jis skųstųsi. Jis net sirgdamas sugebėdavo dainuoti, ir tai daryti neįtikėtinai gerai. Jis turėjo fantastinę klausą, neįtikėtiną vokalinę techniką. Jis buvo reiklus ir sau, ir kitiems“, – tikina Deivis.
„Visada iš jo veido matydavau, kad jei aš ar kolega kažką ne taip padarydavome, ar ne taip nuskambėdavome“, – priduria jis.
Vis dėlto V. Malinausko taktiškumą ir asmenybę labai vertino ne tik jo šeima, bet ir kolegos.
„Jis nebuvo tas, kuris primygtinai kišdavo savo pastabas, kuris jas apskritai sakydavo dažnai. Jei tu jo paklausdavai, jis visada pasakydavo, bet savo pastabų kišti nemėgdavo. Jis buvo labai korektiškas, tikras džentelmenas“, – šypteli Deivis.
Žinią apie estrados atlikėjo mirtį patvirtinusi jo dukra Viktorija teigė, kad jos tėtis kovojo su sunkia liga. Deivis pasakojo, kad apie jo sveikatos problemas ilgai nežinojo, mat Viktoras niekada niekuo nesiskundė.
„Jis buvo užsiminęs, bet aš niekada nesikišdavau ten, kur man nereikia. Jis minėjo, kad turi problemų su sveikata ir tiek. Bet jis niekada neatsisakinėdavo, kad nedarys kažko, nes jam sunku. Jis niekada nesiskųsdavo, kad ir kas bebūtų nutikę, – teigia pašnekovas. – Pamenu, kad spektaklio metu turėdavau jį smaugti.
Vieną kartą jis man pasakė: „Žinai, gal truputį atsargiau mane smauk“. Supratau, kad jis turėjo širdies stimuliatorių, tad pasijutau labai nepatogiai ir atsiprašiau. Jis man niekada nebuvo pasakęs, kad jį turi ir kad elgčiausi atsargiai. Nežinau, kiek laiko jis turėjo tą simuliatorių, bet niekada dėl to nesiskundė. Matyt, neiškentė, kai aš jį pačiupau kaip reikiant“, – ilgesingai šyptelėjo Deivis.
Gintaras Reklaitis
Šių metų lapkričio 10-ąją Anapilin iškeliavo praeityje garsios grupės „Naujieji lietuviai“ narys, buvęs grupės „Mercy dance“ narys, prodiuseris Gintaras Reklaitis.
Apie vyro mirtį lapkričio 11-osios rytą pranešė velionio bičiulis Laimonas Žiulpa.
„Užgeso Gintaro Reklaičio gyvybė. Ilsėkis ramybėje, mano drauge...“ – rašė vyras.
Naujienų portalui tv3.lt L. Žiulpa sakė, kad G. Reklaitis nusižudė, jo kūnas rastas lapkričio 10-ąją.
Grupė „Naujieji lietuviai“ susikūrė 2004-aisiais, jos branduolį sudarė Egmontas Bžeskas (48 m.), Gintaras Reklaitis ir 2020-aisiais miręs Linas Rugienius.
Palydėti vyro į paskutinę kelionę susirinko nemažas būrys velionį pažinojusių asmenybių: artimieji, geriausi draugai, muzikantai, renginių vedėjai.
Tarp susirinkusiųjų taip pat buvo ir 2020-aisiais nuo kraujo vėžio mirusio grupės „Naujieji lietuviai“ nario Lino Rugieniaus mama.
Daugelis sunkiai tramdė ašaras, vis dar negalėjo susitaikyti su šia netektimi.
Kompozitorius buvo palaidotas kartu su vienu mėgstamiausių jo darbo įrankių – sintezatoriumi AKAI MPC5000.
Artimųjų sprendimu kapą taip pat papuošė ir kitas jo instrumentas – analoginis sintezatorius MOOG. Šalia velionio nuotraukos taip pat buvo įsmeigtos ir būgnų lazdelės.
Lietuviškos muzikos melomanai yra girdėję šią pavardę, tačiau ne daugelis žino, kiek išties šis visomis prasmėmis išskirtinis žmogus buvo nuveikęs.
Daugelis prisimena grupę „Naujieji lietuviai“, bet yra pamiršę kitus, didžiulės sėkmės sulaukusius muzikinius projektus, kuriuose Gintaras Reklaitis buvo siela ir varomoji jėga.
Po 90-ųjų, įžengus į laisvą Lietuvą ir atsivėrus muzikos kultūros sienoms, visuose didžiausiuose šalies festivaliuose sužibėjo ir begales jaunimo susižavėjimo klyksmų pelnė popmuzikos grupė „Mercy Dance“.
Daugelis prisimena „Myliu noriu negaliu“, „Bevardė žvaigždė“, „Pabučiuok mane“, „Trečdalis širdies“ ir kt. Gintaras buvo visų šios grupės dainų muzikos ir tekstų autorius.
Vėliau, visai Lietuvai stogus nunešusios, merginų grupės „69 Danguje“ daugelio topus užkariavusių dainų, tokių kaip „9 Danguj“, „Sniego Karalienė“, „Gyvenu“, „Važiuoju pas tave “, „Vasara“, „Ašaros“ ir kt. muzikos ir žodžių autorius.
Savo muzikiniu talentu ir patirtimi Gintaras prisidėjo prie daugelio įvairių muzikos grupių ir projektų.
Gintaras dirbo su grupėmis „Ekspresas“, „Mercy Dance“, „69 Danguje“, „Naujieji lietuviai“, „Antikvaras“, „RebelHeart“, atlikėjomis Viktorija Mauručaite, Gabriele Rutkauskiene-Vasha, Aušrine Gerikiene-Tikroji Išdykėlė.
Taip pat vienu metu Gintaras buvo grupės „Rondo“ būgnininkas. Būgnai visada buvo jo mylimas instrumentas.
Irena Marozienė
Birželio 20-ąją pasaulį paliko verslininkė, Vilniaus restorano „Amatininkų užeiga“ savininkė Irena Marozienė. Rugpjūčio 6 dieną moteris turėjo švęsti 64-ąjį gimtadienį.
Apie netektį socialiniuose tinkluose pranešė ir mirusios verslininkės dukros Birutė ir Justina Marozaitės. Apie tai, kad mirtis buvo nelaimingas atsitikimas, kad moteris paslydo ir nukrito nuo laiptų, apie tai patvirtino mirusios verslininkės dukra Birutė.
Moterį draugai ir artimieji amžinojo poilsio išlydėjo sostinės širdyje, viešbučio „Stikliai“ kiemelyje, su šampano taure. Atsisveikinimas – kitoks nei įprastai. Skambėjo ne liūdna, gedulinga muzika, o gatves užliejo šilta, nuotaikinga grupės „Queen“ muzika, švelnūs Brian Adams dainų akordai.
Atsisveikinti su I. Maroziene atėjo artimieji, draugai, ir žinomi žmonės, tarp kurių ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su žmona, renginių organizatorius Jogaila Morkūnas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis su žmona ir kiti.
Pats Jogaila Morkūnas apie savo ilgametę bičiulę kalbėti turbūt galėtų daug. Kaip sako jis, tai buvo žmogus, su kuriuo galėdavai nuveikti bet ką ir puikiai praleisti laiką.
„Kiekvienas susitikimas su ja yra prisiminimas. Su ja ir audringuose vakarėliuose pabūni, ir konstruktyvių darbų atlieki. Aš ją pažįstu daugiau nei 20 metų... Ji man buvo viena iš „verslo mamų“, kuri aiškindavo, kad va čia taip, čia kitaip reikia, kaip reikia elgtis tam tikrose situacijose. Ji man padėdavo savo gyvenimo dalykus tvarkyti, padėjo kitaip į verslą žiūrėti“, – dalijasi vyras.
Paklaustas, ar jį nustebino tokia šilta ir visai neliūdna atsisveikinimo su bičiule atmosfera, vyras tikina, kad šis susitikimas jam buvo tarsi pavyzdys:
„Manau, kad toks atsisveikinimas su žmogumi galėtų tapti geru pavyzdžiu. Norėčiau ir aš išeiti su triukšmingu vakarėliu ir be jokių nuobodžių verksmingų laidotuvių. Tai tikrai tas atsisveikinimo modelis, kuris atspindi ją ir tai, koks žmogus ji buvo. Šampano tik dar išgerčiau ir iki nakties būčiau čia“, – gražių žodžių negaili jis.
Visi ją pažinoję vieningai sutaria, kad ji buvo energija, gerumu ir nuoširdumu spinduliuojantis žmogus. Jos artimas draugas, nuo pat jaunystės ją pažinojęs stilistas Mantas Petruškevičius negaili gražių žodžių apie ją.
„Ireną prisimenu kaip tikrą energijos šaltinį. Ji buvo mano viena artimiausių draugių, ji buvo labai patikima. Čia tikriausiai ir yra visa esmė, kad galėtum žmogumi pasitikėti. Tikrai labai didelis praradimas visam mūsų draugų ratui, kad išėjo tokia gera, energinga ir mylinti gyvenimą moteris“, – portalui tv3.lt pasakojo jis ir pridūrė, kad Ireną pažinojo mažiausiai 20 metų.
Regimantas Adomaitis
Birželio 20-ąją, eidamas 86-uosius metus iš pasaulio iškeliavo legendinis aktorius Regimantas Adomaitis. Vyrui prieš dešimt metų buvo diagnozuotas prostatos vėžys, o prieš kelerius metus jis gydymą nutarė nutraukti.
Paskutiniuoju savo kūrybos laikotarpiu teatre R. Adomaitis vaidino Jono Vaitkaus, Algio Latėno, Rimo Tumino, Oskaro Koršunovo spektakliuose.
R. Adomaitis vaidino daugiau kaip 70 Lietuvos, Rusijos, Vokietijos kino ir televizijos filmų. Jo vaidmenys – Donatas (Niekas nenorėjo mirti 1965), Orlandas (Kentaurai 1979), Ačas (Atsiprašau 1982; visų režisierius Vytautas Žalakevičius), Kasparas (Jausmai 1968, režisieriai Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius), Edmundas (Karalius Lyras 1971, režisierius Grigorijus Kozincevas), Girdvainis (Velnio nuotaka 1974), Boilanas (Turtuolis, vargšas 1983, abiejų režisierius Arūnas Žebriūnas) ir daugelis kitų.
Pavasarį kalbintas aktorius džiūgavo, kad kasdienybę jam skaidrina iš Ukrainos atvykusi šeima. Savo nedideliame bute, esančiame sostinės mikrojajone, aktorius glaudė paauglius Dianą ir Dmitrijų, kurie į Lietuvą atvyko su mama Lesia. Nors kelionė buvo ilga, sunki ir varginanti, galiausiai šeima apsistojo pas aktorių.
Tiesa, aktorius išliko kuklus ir vos pradėdamas pasakoti apie priglaustą šeimą, ėmė tikinti, kad per daug to nereikėtų sureikšminti – juk dabar visi vienas kitam padedame.
„Man atrodo, kad nereikia čia daug išpūsti, nes ne aš vienas, o daug kas ukrainiečius priima. Manau, kad jie ir teisingai, ir gerai daro“, – pasakojo vyras.
Pats R. Adomaitis gyveno tiek okupuotoje, tiek jau laisvoje Lietuvoje. Dabar tie patys okupantai bando užimti nekaltų žmonių namus, myriop siunčia nekaltus vaikus, vyrus ir moteris. Tokio likimo, anot aktoriaus, jis nelinkėjo nė vienam žmogui.
„Ukrainiečiai savo šalyje labai skriaudžiami. Niekam nelinkėčiau tokių baisumų, tokios nežinomybės. Žinoma, kad ir mano namuose jie jaučiasi nekaip. Jie svetimoje šalyje, toli nuo namų. Tačiau turi susitaikyti su ta realybe, kuri juos užklupo“, – kalbėjo garsus aktorius.
Paties aktoriaus sveikata jau kurį laiką šlubuoja. Ilgai gydęs prostatos vėžį vyras sakė pasidavęs ir daugiau su liga nebekovoja.
„Nelabai norisi aptarinėti šią temą. Iš pradžių gydžiausi, bet su laiku pavargau kovoti, tai nusispjoviau ir nustojau. Kiek Dievas duos, tiek ir gyvensiu“, – kalbėjo aktorius.
Aktorius laiką daugiausiai leido namuose, pripažino, kad net ir į lauką buvo sunku išeiti, nes sveikata nebeleido.
Tačiau vyras interviu metu nė karto neleido sau skųstis.
„Kažkada maniau, kad užaugsiu, būsiu protingas, tada žinosiu ir kitiems galėsiu papasakoti. Nieko panašaus neatsitiko. Greitai reikės mirti, o aš nieko nežinau dar“, – paskutinį pokalbį baigė aktorius.
