Vakarai ne tik tariasi, kaip dar labiau padėti Ukrainai, bet ir didina karines pajėgas Rytiniame NATO flange. Slovakija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija netrukus sulauks kovinių dalinių, o Lenkijoje jau dislokuotos dvi oro gynybos sistemos „Patriot“. Anot Nausėdos, tokių sistemų reikia ir Lietuvai, kad Suvalkų koridorių būtų galima apsaugoti ir iš Lietuvos, ir iš Lenkijos pusių.
Briuselyje – neeilinis NATO viršūnių susitikimas ir Aljansui vadovaujančių Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno vizitas. Padėtis ties karo slenksčiu atsidūrusiame Senajame žemyne įtempta, tad čia atvykusio J. Bideno šiandien laukia derybos su Didžiojo septyneto ir Europos Sąjungos lyderiais.
Vienas pagrindinių klausimų NATO lyderių darbotvarkėje – pagalba jau mėnesį su V. Putino orda kovojančiai Ukrainai.
„Prezidentas V. Putinas padarė labai didelę klaidą pradėdamas šį karą prieš nepriklausomą, suverenią šalį“, – kalba NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.
Tačiau Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis naktį, likus kelioms valandoms iki svarbių susitikimų žeria kritiką Vakarams. Sako, kad Ukrainai reikia daugiau nei palaikymo žodžių.
„Šiuose trijuose susitikimuose mes pamatysime, kas mūsų draugas, kas mūsų partneris, o kas mus išdavė už pinigus. Gyvybes galima apginti tik susivienijus. Laisvę reikia apginkluoti“, – teigia V. Zelenskis.
NATO įspėja – kitas Rusijos žingsnis Ukrainoje gali būti masinio naikinimo ginklų panaudojimas. Kai nežinai kaip neprognozuojamą V. Putiną nuo to atgrasyti, Ukrainai gali žadėti tik pagalbą.
„Sąjungininkai susitarė tiekti įrangą, kuri padėtų Ukrainai apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių. Tai apims aptikimo įrangą, apsaugą ir medicininę pagalbą, taip pat mokymus nukenksminti medžiagas ir valdyti krizes“, – sako J. Stoltenbergas.
Į NATO viršūnes kreipęsis V. Zelenskis sako, kad Ukraina tapo pilkąja zona tarp Vakarų ir Rusijos. Ir vėl desperatiškai prašo Ukrainą apginkluoti.
„Ukraina neturi galingų priešraketinių ginklų ir turi daug mažiau lėktuvų nei Rusija. Todėl pranašumą danguje jie naudoja kaip masinio naikinimo ginklą. Galite duoti mums vieną procentą visų savo lėktuvų. Vieną procentą visų savo tankų. Mes jų negalime tiesiog nusipirkti. Toks tiekimas tiesiogiai priklauso nuo NATO sprendimų, nuo politinių sprendimų“, – sako V. Zelenskis.
Tačiau NATO apie tokį sprendimą nekalba. Tiesa, Amerika pagal naująją 800 milijonų dolerių vertės programą pradeda Kyjivui siųsti „Javelinus“, „Stingerius“ ir kitą ginkluotę. Pareigūnai Vašingtone kalba ir apie galimybę Ukrainai perduoti priešlaivines raketas. Savo ruožtu Vokietija Ukrainos arsenalą pildo 2000-iais prieštankinių sistemų, o Jungtinė Karalystė – 6000-iais raketų ir 30-čia milijonų eurų Ukrainos kariuomenei.
„Vladimiras Putinas jau peržengė raudonąją barbarizmo liniją, ir aš manau, kad dabar NATO turi kartu apsvarstyti pasibaisėtiną Ukrainos krizę, pasibaisėtiną Ukrainos žmonių kančią ir išsiaiškinti, ką dar galime padaryti, kad padėtume Ukrainos žmonėms apsiginti“, – kalba Jungtinės Karalystės premjeras Boris Johnson.
Bet V. Zelenskis nepavargsta kartoti, kad V. Putino apetitas – gerokai didesnis nei Ukraina.
„Rusija negalvoja sustoti Ukrainoje. Negalvoja ir nesustos. Ji nori eiti toliau. Prieš rytines NATO šalis. Prie Baltijos šalis, Lenkiją. Neabejotinai. Ar tada NATO nustos galvojusi, nustos jaudinusis, kaip reaguos Rusija?“, – tikina V. Zelenskis.
Tad kai ant kortos pastatytas jau ne tik Ukrainos, bet ir Europos likimas, kitas itin svarbus klausimas NATO viršūnių darbotvarkėje – Rusijos atgrasymas.
„Susiduriame su rimčiausia mūsų kartos saugumo krize“, – teigia J. Stoltenbergas.
Europoje dislokuotas NATO pajėgas, kurias sudaro apie 40 tūkstančių karių, papildys keturios papildomos kovinės grupės Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Jas įprastai sudaro nuo 1000 iki 1500 karių. Sutarta stiprinti ir oro gynybą. Anot Prezidento Gitano Nausėdos, būtent tai labai aktualu Lietuvai.
„Mums reikalinga įranga ir, pirmiausia, tokia įranga, kuri leistų mums formuoti tą vadinamąjį oro gynybos, arba priešlėktuvinės gynybos, skėtį“, – teigia G. Nausėda.
Anot Prezidento, Lietuvai oro gynybos sistemos – būtinos, siekiant užsitikrinti Suvalkų koridoriaus saugumą. Beje, Lenkijoje, maždaug už šimto kilometrų nuo Ukrainos sienos, jau vakar iškilo dvi oro gynybos sistemos „Patriot“.
„Mes norime, kad Suvalkų koridorius būtų ginamas ir būtų ginamas iš abiejų pusių. Kad būtų tinkamai pasiruošta galimam Suvalkų koridoriaus atkirtimui iš abiejų pusių – ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos pusės. Štai kodėl mes kalbame apie papildomus poligonus. Štai kodėl mes kalbame apie papildomus pinigus, kuriuos mes skirsime infrastruktūrai, kad galėtume efektyviai priimti kur kas daugiau karių ir, svarbiausia, karinės įrangos“, – sako G. Nausėda.
Be to, NATO šalys kreipėsi į Kiniją, kad ši nepasiduotų Rusijos prašymams padėti ginklais ir materialiai. O Baltarusios prašo stabdyti Rusijos karinius veiksmus iš savo teritorijos.
