Apie tai, kokių dar permainų tikėtis politikoje, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politikos apžvalgininku Vytautu Bruveriu.
Ignotas Adomavičius kultūros ministru išbuvo 7 dienas, viceministras Aleksandras Brokas – 4 dienas. Ko tikėtis toliau?
Juokiasi visas „Facebook“ burbulas – dabar jau rengiamos varžybos, kas greičiau atsistatydins. Juokas pro ašaras. Tai tik parodo, kokioje situacijoje atsidūrė ne tik Kultūros ministerija, bet ir visa Vyriausybė bei valstybė.
Kas darosi su Kultūros ministerija?
Dėl šios ministerijos vyksta pokiliminės derybos ir kova tarp „žemaitaičių“ ir socialdemokratų. Remigijus Žemaitaitis atsisako taip paprastai paleisti iš rankų ministeriją, kurią socialdemokratai pareiškė perimantys. Greičiausiai buvo susitarta, kad R. Žemaitaitis vis dėlto turės teisę skirti savo žmones į viceministrus. Kaip matome, A. Broko istorija tai tik patvirtino. Nors viešai buvo neigiama, kad jis susijęs su R. Žemaitaičiu, panašu, jog situacija buvo kiek kitokia.
Kalbant apie patį ministrą, galbūt socialdemokratams R. Žemaitaitis buvo atidavęs prerogatyvą jį skirti. Tačiau jei taip būtų, ministras tikriausiai būtų paskirtas greičiau. Šiuo metu, matyt, dar likę „kabančių galų“.
Laukiama biudžeto priėmimo, nes panašu, kad R. Žemaitaitis šiuo klausimu šantažuoja valdančiuosius. Greičiausiai procesai pajudės po biudžeto priėmimo, bet po tokių istorijų, kaip su šiuo viceministru, neaišku, kaip viskas klostysis toliau.
Manoma, kad A. Brokas turėjo sąlyčių su sekta arba destruktyvia kultine veikla užsiimančiais asmenimis. Kaip tokie dalykai galėjo būti praleisti skiriant viceministrą?
Specialiosios tarnybos turėtų tikrinti tokius atvejus. VSD, žiniasklaidos paklausta, konstatavo, kad šios sektos yra pavojingas reiškinys – jos veikia rusiškos propagandos ir specialiųjų tarnybų įtakos zonose. Tačiau, VSD teigimu, šiuo metu jos neturi didesnės reikšmės Lietuvos vidaus politikos procesams.
Aš su tuo nesutinku. Kaip tik – toks asmuo, atėjęs tiesiai iš sektos epicentro, buvo paskirtas kultūros viceministru, vienu iš aukščiausių Vyriausybės pareigūnų. Tai rodo, kad valstybės institucijų vykdoma priežiūra ne visada patikima.
Kodėl prezidentas nori, kad kandidatas į krašto apsaugos ministrus pristatytų būsimus viceministrus?
Tai rodo, kad prezidentas, viena vertus, nori kuo greičiau paskirti krašto apsaugos ministrą – jo noras turėti žmogų, atliekantį šias pareigas, yra suprantamas.
Kita vertus, jis visiškai pagrįstai nepasitiki socialdemokratais ir pačiu kandidatu. G. Nausėda, matyt, nežino, kas dar gali išlįsti, nes, kaip matome, vis nauji „galai“ kyla ir iš Roberto Kauno istorijos.
Kaip vertinate Robertą Kauną?
Yra buvę, kad svarbiuose ministerijų postuose atsiduria visiškai atsitiktiniai žmonės – neturintys jokio ryšio nei su kuruojama sritimi, nei su politika apskritai. Tai nėra jokia naujiena.
Kitas dalykas – kad tokie žmonės dažnai ateina su daugybe skeletų spintoje.
Todėl prezidentas, matyt, instinktyviai nori apsidrausti ir kviečiasi kandidatus kartu su viceministrais. Tokio dalyko anksčiau neprisimenu – tai rodo, jog jis nepasitiki kandidatu ir nori pats įsitikinti, su kuo turės reikalų.
Galbūt bent jau viceministrai atliks tam tikrų prižiūrėtojų funkciją, leisiančią prezidentui sakyti: „Tvirtinu poną R. Kauną ne tik kaip asmenį, bet ir kaip komandą“. Šis blaškymasis ir pigūs, apgailėtini politiniai triukai rodo, kokioje liūdnoje ir nestabilioje padėtyje esame, kokią lyderystės ir politinę krizę išgyvena ne tik ši Vyriausybė, bet ir visa valstybė.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
