REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybės sprendimų pasekmė

Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje - žurnalistė narplioja skandalingojo piketo prie Seimo rūmų priežastis.

REKLAMA
REKLAMA

Žmogus, kuris nori vadovauti orkestrui, privalo atsukti miniai nugarą. Šia kapitono Džeimso Kuko išmintimi tikriausiai vadovavosi „vienos nakties antikrizinio plano” gimdytojai. Kad nedarbo, skurdo ir masinės depresijos purtoma valstybė – ne koncertų rūmai, paaiškėjo sausio 16-osios popietę, kai per Lietuvą nuvilnijo masinių protestų banga, o prie Seimo rūmų pasigirdo anaiptol ne aplodismentai.

REKLAMA

Taiki minia liko neišgirsta

„Manau, kad tai buvo pirmoji emocija. Vėliau valdžia poziciją sušvelnino, − paklaustas, ar jo, kaip pareigūnus vienijančios organizacijos atstovo, nežeidžia visų mitinguotojų prilyginimas chuliganams ar riaušininkams, atsakė Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Tomas Vaitkunskas. − Reikia atskirti dvi žmonių kategorijas. Viena dalis yra sąmoningi piliečiai, žinoję, ko eina. Jie buvo pasirengę diskutuoti su valdžia.

REKLAMA
REKLAMA

Antra dalis − provokatoriai. O kad dideliuose mitinguose įsijungia savotiškas bandos jausmas, kai net turintieji taikių tikslų „kas bus − tas bus” pasileidžia iš paskos, nėra naujiena.”

Prie Seimo susirinkusi taikių protestuotojų minia antikrizinio plano kūrėjų dėmesio nesulaukė. Apie 7000 šalies piliečių, kurie atvyko taikiais tikslais ir tenorėjo būti išklausyti, valdžia iš pradžių prilygino riaušininkams, su kuriais neverta kalbėtis. Ką apie tai mano „Balsas.lt savaitės” kalbinti pareigūnai, politikai?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kas sieja krizių premjerą ir Mozę

„Po Seimo  rinkimų visi matėme džiaugsmu spindinčius Andriaus Kubiliaus ir jo partijos kolegų veidus: gera po aštuonerių metų, praleistų opozicijos apkasuose, savo rankose pajusti valdžią, − kalbėjo Europos Parlamento narys Aloyzas Sakalas. − Daugeliui piliečių jau buvo nusibodusi daug žadanti, bet mažai daranti  Vyriausybė. Prisimenant 1998−2000 A. Kubiliaus premjeravimo metus, jis pradėtas vadinti  krizių premjeru. Šventai tikėta, kad A. Kubilius  išves Lietuvą iš nuosmukio greičiau nei Mozė iš dykumos žydus.”

REKLAMA

Anot europarlamentaro, pradžia teikė vilčių, o premjero ryžtingumas  žavėjo. Visuomenė net buvo primiršusi A. Kubiliaus rinkimų pažadą „nekviesti prie valdžios Abonento ir jo rėmėjų bei visokių artistų”.

„Tačiau taip atsitiko, teko kviesti ir vienus, ir kitus, glėbesčiuotis su jų vadais, kurių vienas buvo nuteistas „už gerus darbus“, o kitas − už „nekaltą“ pajuokavimą apie užminuotą viešbutį“, − ironizavo A. Sakalas.  

Mandatas valdyti

A. Sakalo tvirtinimu, tai buvo lyg priverstinis pasirinkimas, nes koalicija su socialdemokratais sukeltų maištą konservatorių partijoje. Viskas dar galėjo baigtis sėkmingai, jei rengiant antikrizinį planą būtų buvę išklausyti visuomenės atstovai.

REKLAMA

„Tačiau žmonės išgirdo premjero žodžius apie tautos jam suteiktą mandatą elgtis pagal savo partijos programą, − tvirtino pašnekovas. − Taip A. Kubilius dar kartą suklydo, mat jų koalicija buvo išrinkta mažiau kaip ketvirtadalio visų rinkėjų.”

Buvo galima kalbėti ne apie tautos mandatą vykdyti savo rinkimų programą, o apie mandatą valdyti Lietuvą. Kaip ją valdyti, ypač kai norima priimti nepopuliarius sprendimus, reikėjo konsultuotis su visuomenės atstovais.

Tauta pasigedo dialogo

A. Sakalui  pritarė ir Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas T. Vaitkunskas: „Už įvykius prie Seimo politikai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės, nes dialogo (su vidaus reikalų sistemai priklausančia tautos dalimi – red. past.) nėra ir nebuvo.”

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, dar lapkritį atsiradus antikrizinio plano užuomazgoms, valdžios institucijoms profesinė sąjunga ne kartą siuntė pasiūlymus, kaip gerinti padėtį vidaus reikalų sistemoje, nenaudojant papildomų biudžeto lėšų. 

„Kaip į balą, jokios reakcijos. Su oponentais, tai yra tautos atstovais, niekas nekalbėjo, − apie Vyriausybės reakciją pasakojo T. Vaitkunskas. − Naujoji Vyriausybė ir valdančioji koalicija vidaus reikalų sistemos finansavimą apkarpė 12 proc., vėliau šis skaičius sumažėjo iki 9 procentų.”  Taip į pareigūnų gretas įsisuko skurdo ir nedarbo grėsmė.

REKLAMA

„Vienos nakties sprendimu pakeisti mokesčių sistemą valstybėje yra žiauru”, − susiklosčiusią padėtį įvertino didžiausios pareigūnus ir valstybės tarnautojus vienijančios profesinės sąjungos vadovas.

Nobelio premijos eksperimentas

„Pirmiausia reikėjo ne subalansuoti biudžetą, o nuspręsti, kaip palaikyti smulkųjį ir vidutinį verslą. Tai padarė visos ES senbuvės − sumažino mokesčius smulkiajam ir vidutiniam verslui, paskatino bankus ir toliau teikti verslui paskolas lengvatinėmis sąlygomis”, − aiškino europarlamentaras A. Sakalas.

REKLAMA

Jo teigimu, mūsų premjeras pasirinko lietuviškos Nobelio premijos vertą eksperimentą – mėginti įveikti ekonomikos krizę, mokesčių našta sugniuždant smulkųjį ir vidutinį verslą.

„Tai buvo lemtinga premjero klaida, − pabrėžė A. Sakalas. − Manau, A. Kubiliui gerai žinoma tiesa: kai daugiau kaip 20 proc. gyventojų nebesuduria galo su galu, prasideda socialiniai neramumai, dažnai pereinantys į revoliucijas. Neramumai prasidėjo, vasario pradžioje jau apie 20 tūkstančių verslininkų ketina rengti mitingą Vilniuje. Kas bus paskui?” – retoriškai klausė europarlamentaras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Palyginimas su praeitimi

„Jokie pinigai nebūna taip gerai panaudoti, kaip tie, kuriuos nuo mūsų nusuko: už juos įsigyjame išminties”, – teigė  filosofas Artūras  Šopenhaueris. Vienos nakties planu vadinamas antikrizinis planas padarė tai, ko nepadarytų būrys provokatorių ar užsienio tarnybų agentų – pirmąkart po Sąjūdžio laikų tūkstančiai žmonių įvairiuose Lietuvos miestuose išėjo į gatves.

Kai kuriems šio straipsnio autorės kalbintiems vyresniosios kartos atstovams mitingas prie Seimo netgi priminė 1972-ųjų gegužės sukilimą Kaune, kai susidegino Romas Kalanta. „Tada irgi žmonės išėjo į Laisvės alėją ir maištavo, kol saugumo buvo sučiupti po vieną ir apšaukti tautos − tarybinės santvarkos − priešais. Dabar santvarka kita, žmonių reikalavimai kiti, tačiau valdžios reakcija į protestus ir liaudies balsą − labai panaši”, − sakė vienas nepanorėjęs būti įvardytas kaunietis.



Gresia kriminalinė valstybė

REKLAMA

Lietuvos pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui vadovaujantis policijos generalinio komisaro padėjėjas Vytautas Bakas teigė nenorįs komentuoti antikrizinio plano ir priežasčių, kodėl kilo riaušės, tačiau jį stebina Vyriausybės viešųjų ryšių sprendimai.

„Kas dabar vyksta Vyriausybėje: ieškoma viešųjų ryšių sprendimų, ką apkaltinti dėl atsiradusios įtampos. Kaltinami tai pareigūnai, tai riaušininkai, − sakė V. Bakas. − Nedaug trūko, kad pareigūnams būtų pradėję tarnybinius rašyti už tai, kad nesuvaldė riaušininkų. Būtų prasidėjusi raganų medžioklė... O juk prie Seimo susirinkusių žmonių reikalavimai buvo socialiniai, tad kuo čia dėti pareigūnai – jie socialinių klausimų nesprendžia.”

REKLAMA

V. Bakas priminė, kad dar lapkritį kriminologai valdžios institucijoms pateikė išvadą, kad dėl blogėjančios šalies ekonominės padėties išaugs nusikaltimų skaičius, pakels galvas organizuoti nusikaltėliai, dalis verslo pasitrauks į šešėlį, prasidės masiniai protestai.

„Masiniai protestai jau vyksta. Bet gali atsitikti taip, kad  atsidursime kriminalinėje valstybėje ir, be finansinių sunkumų, patirsime tai, kad išėję į gatvę turėsime baugščiai dairytis”, − tvirtino V. Bakas.



Kalta ir perdėta arogancija

„Premjero, kaip asmenybės, didžiuliu trūkumu laikau aroganciją, kurią jis parodė svarstydamas antikrizinį planą, o vėliau − atsisakydamas kalbėti su mitingo dalyviais. Tokia arogancija nedera prie premjero vidinės kultūros”, − stebėjosi europarlamentaras.

REKLAMA
REKLAMA

Ar gali premjeras sustabdyti staigų politinės temperatūros kilimą? Juk dar senovės romėnų politikas ir filosofas Ciceronas tvirtino, kad aukščiausias įstatymas yra žmonių gerovė.

„Manau, kad gali”, − atsakė A. Sakalas ir pridūrė, kad tuomet iš plačiai išreklamuoto antikrizinio plano liktų skiautės.



TIK FAKTAI

Sausio 16 dieną profsąjungos organizavo eitynes. Prie Vyriausybės mitingas vyko taikiai, tuo metu prie Seimo kilo masinės riaušės, per jas nukentėjo 30 žmonių.

Seimo rūmų pastatuose išdaužta apie 30 langų stiklų, taip pat dužo netoliese esančių pastatų stiklai.

Policija dėl riaušių buvo sulaikiusi 151 asmenį.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas sausio 17-ąją patenkino prokurorų prašymus ir leido suimti 15 riaušių prie Seimo dalyvių. Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl riaušių kėlimo.

Praėjusią savaitę mitingai organizuoti ir kituose šalies miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje, Marijampolėje, Radviliškyje, Kelmėje, Tauragėje, Visagine, Panevėžyje, Alytuje ir Kaune. Jie praėjo be didesnių incidentų.



Daiva Norkienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų