romas kalanta

Prisimenant gyvybę kainavusį Romo Kalantos protestą prieš sovietų valdžią sekmadienį Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, bus minimos kalantinės. Po vidurdienio čia skambės kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus mišios „Requiem. Žuvusiems už laisvę“ ir fragmentai iš Kipro Mašanausko roko operos „1972“. Renginyje pasirodys apie pusantro šimto atlikėjų, pranešė savivaldybė. „Pernai minėjome Romo Kalantos žūties penkiasdešimtmetį. Šių metų vasarį šiam laisvės šaukliui būtų suėję 70 metų.

Kauno miesto savivaldybės taryba susideginusį antisovietinio pasipriešinimo dalyvį Romą Kalantą po mirties paskelbė Kauno miesto garbės piliečiu. Sprendimas antradienio posėdyje priimtas bendru sutarimu ir palydėtas plojimais. „Romas Kalanta – tautos vaikas ir mūsų laisvės šauklys, – BNS sakė Kauno miesto savivaldybės Apdovanojimų tarybos pirmininkas Benjaminas Želvys.

Susideginusį antisovietinio pasipriešinimo dalyvį Romą Kalantą po mirties rengiamasi paskelbti Kauno miesto garbės piliečiu. „Romas Kalanta – tautos vaikas ir mūsų laisvės šauklys, – BNS sakė Kauno miesto savivaldybės Apdovanojimų tarybos pirmininkas Benjaminas Želvys. – Devyniolikmečio auka ne tik į gatves išvedė jaunąją kartą, pažadino tautos kovinę dvasią, bet ir sukėlė stiprią antisovietinę bangą.

Minint penkiasdešimt metų, kai Kaune protestuodamas prieš sovietų valdžią susidegino Romas Kalanta, antradienį Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, atidaryta paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“. Iki gegužės 29 dienos veiksianti nemokama paroda skirta R. Kalantai ir kitiems pasipriešinimo sovietams būdams atminti, pranešė organizatoriai.

Penktadienį Kaune minimos Romo Kalantos žūties metinės. Kauniečiai šia proga kviečiami apsilankyti jo žūties vietoje Muzikinio teatro sodelyje, kur yra paminklas R. Kalantai atminti, ir padėti gėlių. Taip pat žmonės kviečiami jo atminimą pagerbti gėlėmis prie R. Kalantos namo Vilijampolėje (Panerių g. 34) bei ant kapo Romainių kapinėse. 1972 metų gegužės 14 dieną devyniolikmetis R. Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė.

 Kaune minimos 43-iosios laisvės šauklio Romo Kalantos susideginimo metinės. Pakalbinti vyresni lietuviai teigia, kad jis – didvyris. „Tai yra mūsų kartos didvyris, kuris pasiaukojo už mūsų nepriklausomybę ir pasirinko pačią baisiausią mirtį – susidegint“, - sako Kauno muzikinio teatro kiemelyje pakalbintas Algirdas. O štai dabartinis jaunimas sako, kad šiomis dienomis toks jauno žmogaus pasiaukojimas už tėvynę nebūtų suprastas. „Dabar tai jau būtų per ekstremalu, manyčiau.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune paminėtos 41-osios Romo Kalantos žūties metinės. Istorikai sako, 1972 m. pavasarį Kaune vykusios demonstracijos buvo sovietinio režimo pabaigos pradžia, o Lietuva pasauliui priminė apie savo laisvės siekius. Prisiminti R. Kalantą ir po jo žūties kilusius neramumus muzikinio teatro sodelyje susirinko vos keliasdešimt kauniečių ir jūrų skautai.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Kaune minimos Romo Kalantos 41-osios žūties metinės. Kauno muzikinio teatro sodelyje 19-metis jaunuolis susidegino, protestuodamas prieš sovietinį režimą. Tuomet kelias dienas trukusios masinės demonstracijos atkreipė viso pasaulio dėmesį į okupuotos Lietuvos padėtį. Vidudienį tradiciškai rengiamas minėjimas prie paminklo Muzikinio teatro sodelyje, kur prieš 41-erius metus susidegino R. Kalanta.

Kol policija sprendžia, kaip bausti žmones, Garliavoje bandžiusius sutrukdyti jėga paimti mažametę mergaitę, Klonio gatvės gynėjai sunkiai atsigauna po patirto šoko ir sužalojimų. Vieni atsipirko mėlynėmis, kitiems akistata su pareigūnais vos nekainavo gyvybės. Ant trispalvės – batų žymės „Raumenis, kaulus skauda, bet tai nieko palyginti su tuo, kaip skauda dūšią“, – atsiduso dailininkas Rimantas Radišauskas.