Susipažinęs su Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktomis 12 slaptųjų pažymų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nutarė pateikti VSD papildomų klausimų.
Klausinės ir perklausinės
„Komitetas savo įgaliojimų ribose VSD formuluoja papildomus klausimus. Tikimės, kad artimiausiu metu į tuos klausimus, kas susiję su tais dokumentais, su tomis pažymomis, bus atsakyta. Iš tikrųjų tai yra svarbūs dalykai, kai mes kalbame apie informaciją, jos realizavimą, tai yra visa tai, ko savo laiku nebuvo galimybės detaliai išnagrinėti, nematant dokumentų. Šiuo atveju savo įgaliojimų ribose komitetas tai darys", – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Pasak jo, komitetui svarbu, ar buvo kažkas daroma su šia informacija. „Tiesiog mes norime matyti tuos judesius", – sakė A. Anušauskas.
Jeigu komitetui prireiktų papildomų įgaliojimų, NSGK pirmininko teigimu, bus kreiptąsi į Seimą.
Trečiadienį NSGK posėdyje dalyvavęs VSD vadovas Gediminas Grina su žurnalistais nebendravo. „VSD vadovas buvo todėl, kad mes turėjome jam klausimų, susijusių su tais dokumentais", – paaiškino A. Anušauskas.
Paklaustas, kada NSGK tikisi sulaukti atsakymų iš VSD, komiteto vadovas atsakė "greitai".
Balsas.lt primena, kad šią vasarą VSD pagaliau pateikė NSGK 12 slaptų pažymų. Susipažinęs su šiomis pažymomis, partijos Tvarka ir teisingumas (TT) frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis pareikalavo sudaryti nepriklausomų prokurorų grupę ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto bandymo užvaldyti Lietuvos valstybę 2000–2010 metais.
Apie tai, kad šių pažymų pagrindu siūlysiąs pratęsti praėjusios kadencijos Seimo neužbaigtą tyrimą dėl politinės korupcijos ir neteisėto valstybės užvaldymo, yra pareiškęs ir konservatorius Kęstutis Masiulis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gavo vadinamąsias „12 pažymų".
Buvo tikimąsi, jog šių pažymų pateikimas padės užbaigti jau kelerius metus vykstančias diskusijas, taip bus įgyvendinti parlamentinę kontrolę atliekančio Seimo komiteto ir Seimo prieš kelerius metus priimti sprendimai, nurodyti Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo išvadose.
Kas prieš viešumą?
Už pažymų viešinimą yra pasisakęs ir NSGK narys, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Kęstutis Masiulis ir premjeras Andrius Kubilius. Tam pritarė ir minėtas TT atstovas V. Mazuronis.
TS-LKD atstovaujanti krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kažkada ypatingai kategoriškai reikalavusi minėtų pažymų, dabar teigia, kad jos pasenusios ir nebereikšmingos. Tą patį iš esmės teigia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prieš pažymų viešinimą pasisako buvęs premjeras ir buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Pastarojo priešinimasis nestebina buvusio NSGK vadovo Algimanto Matulevičiaus. „Natūralu, kad jis prieš. Juk, mano asmenine nuomone, verta būtų pasvarstyti jo neteisėto tapimo premjeru klausimą ir jį gal net teisti, o dabartinis partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, jei yra doras, neturėtų jo ginti. Geriau išvarytų iš partijos“, - kategoriškai pareiškė A. Matulevičius, pridurdamas, jog pažymas dera viešinti kuo greičiau, o G. Kirkilas esą praleido gerą progą patylėti.
A.Matulevičius taip pat sakė dar nežinąs, ar pateiktos tikros pažymos ar „perdarytos“. „Dabar galima prisidengti teise užjuodinti tai, kas neva slapta. Galima ir nejuodinti, o tiesiog perrašyti. Tikros jos ar ne – gali pasakyti buvę VSD kontržvalgybininkai Vytautas Damulis ir Kastytis Braziulis, o ne Kęstutis Masiulis ar Algimantas Matulevičius“, - įtarinėjo politikas.
Jis sakė įžvelgiąs delsime paviešinti pažymas tokio pat žaidimo, kuris vyksta jau kelis metus, požymius. Pasak A. Matulevičiaus, norint paviešinti pažymas, tereikia prezidentės nurodymo VSD vadovui Gediminui Grinai, kuris, anot buvusio NSGK vadovo, dar neišvaikė iš departamento skandalingai pagarsėjusio ir postus praradusio VSD direktoriaus ekspavaduotojo Dainiaus Dabašinsko kadrų.
