REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje netyla nesutarimai, įsiplieskę tarp mitingų organizatorių ir valdžios institucijų. Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikė leidimo „Šeimų sąjūdžio“ akcijai rugsėjo 10 dieną, o Kaune LGBT eitynių organizavimas perdėtai užsitęsė dėl Kauno savivaldybės veiksmų. Advokatas Petras Ragauskas teigia, kad valdžios institucijos neturi pagrindo riboti susirinkimų teisę.

Skaityk lengvai

Lietuvoje netyla nesutarimai, įsiplieskę tarp mitingų organizatorių ir valdžios institucijų. Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikė leidimo „Šeimų sąjūdžio“ akcijai rugsėjo 10 dieną, o Kaune LGBT eitynių organizavimas perdėtai užsitęsė dėl Kauno savivaldybės veiksmų. Advokatas Petras Ragauskas teigia, kad valdžios institucijos neturi pagrindo riboti susirinkimų teisę.

REKLAMA
Skaityk lengvai

Kalbėdamas Žinių radijo laidoje P. Ragauskas nurodė, kad renginio vietos ir laiko suderinimas su savivaldybe prilygsta leidimo išdavimo procedūrai: „Formaliai leidimo nereikia gauti, bet suderinimas beveik atitinka tą patį vaidmenį, kurį atitiktų ir leidimo išdavimas.“

Jis minėjo, kad Konstitucinis Teismas vertino renginio suderinimo klausimą ir nenustatė, kad tai prieštarautų Konstitucijai ar nepagrįstai ribotų asmens konstitucinę teisę į susirinkimą.

REKLAMA
REKLAMA

P. Ragauskas nurodė, kad Konstitucijos 36 straipsnis numato aplinkybes, kurios yra pagrindas riboti susirinkimų laisvę. Teisės akte numatyta, kad susirinkimo teisė gali būti ribojama nebent tuomet, jei kyla grėsmė valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar dorovei.

REKLAMA

„Pati [susirinkimo laisvės – aut. past.] garantija galioja tik rinkimuisi į taikius susirinkimus ir be ginklo. Jeigu šitos sąlygos pirminės netenkinamos, tai apskritai jokios teisės nėra. Bet netgi jeigu žmonės be ginklo ir  neagresyviai nusiteikę renkasi, vis tiek, jeigu kyla kažkokia grėsmė <...> irgi gali būti ribojimų“, – sakė P. Ragauskas.

Kai paskutinis „Šeimų sąjūdžio“ protestas prie Seimo baigėsi riaušėmis, kilo įtarimų, kad panašus scenarijus gali kartotis ir rugsėjo 10 dienos akcijoje. Teisininko nuomone, panašios prielaidos neturėtų būti pagrindu neleisti realizuoti susirinkimų laisvės.

REKLAMA
REKLAMA

„Policija ir kitos tarnybos turi rūpintis, kad nekiltų kažkokių ekscesų. <...> Yra fizinės jėgos panaudojimo potencialas, yra galimybės tiesiogiai įsikišti ir sutrukdyti atlikti neteisėtus veiksmus. Akivaizdu, kad tikrai ne keli tūkstančiai susirinkusių žmonių inicijuoja riaušes, o būna iniciatoriai konkretūs. Ir ypač jeigu yra gaunama duomenų, kad jie kažką rengia, juos galima atidžiau stebėti arba apriboti judėjimo laisvę, neįleisti į tą erdvę. Čia yra įvairiausių sprendimų“, – vardijo P. Ragauskas.

Jo teigimu, sudėtinga iš anksto numatyti, ar mitingas gali peraugti į neteisėtus veiksmus. Vadinasi, susirinkimo laisvės negalima apriboti dėl numanomų, ateityje galimai kilsiančių neramumų. „Argumento tokio tiesiogiai naudoti negalima, tai yra rizikos iliustravimas ir pagrindas kelti klausimus renginių organizatoriams“, – pridūrė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Susirinkimo laisvės ribojimo pavyzdžių matyti ir Kaune. Čia savivaldybė nesutiko suderinti LGBT eitynių, argumentuodama tuo, kad dėl Laisvės alėjoje vykstančių remonto darbų mitinguoti būtų nesaugu ir pan. Organizatoriai kreipėsi į teismą ir sulaukė palankaus sprendimo – „Kauno pride“ dalyviai turi teisę žygiuoti per Kauno centrą.

Lietuvos tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis tokį Kauno savivaldybės elgesį vadino veikiau trukdymu nei noru bendradarbiauti.

„Labiau visa tai rodė, kad savivaldybė ne nori bendradarbiauti ir prisidėti organizuojant visą tvarką, kas jai numatyta kaip institucijai mieste, bet jos tikslas buvo apriboti ir neleisti. Tas neleidimo aspektas buvo labai akivaizdus ir tai labiausiai liūdina iš tiesų tiek dalyvius, tiek organizatorius“, – sakė jis.

REKLAMA

Jis pridūrė, kad Kauno savivaldybės delsimas skųsti teismo sprendimą parodė, kad savivaldybė yra priešiškai nusiteikusi prieš LGBT planuojamas eitynes.

Teisininkas P. Ragauskas paantrino, kad jam Kauno savivaldybės administracijos argumentai pasirodė keisti ir nepakankami tokiam rimtam apribojimui.

Jis reagavo į Kauno savivaldybės atstovų pasakymą, kad organizatoriams neva derėtų suderinti eitynių detales su verslininkais, valdančiais kavines Laisvės alėjoje.

„Laisvės alėja yra vieša erdvė. Tai nėra žemės sklypai, kurie priklauso privatiems verslininkams ar kavinės ir jeigu tu nori ten praeiti ar kažką suorganizuoti tu privalai gauti tų kavinių, tų verslų sutikimą. Tai skamba kaip visiškas absurdas“, – komentavo jis.

REKLAMA

Kauno miesto savivaldybės veiksmus teisininkas įvertino neigiamai: „Savivaldybė visiškai jokių alternatyvių variantų nesiūlė, tik atsimušinėjo į visas galimai keliamas organizuotojo versijas. Tai yra turbūt vienas iš netinkamiausių pavyzdžių, kai viešosios valdžios institucija vietoje to, kad bendradarbiautų, bando rasti pretekstą netenkinti kreipimosi.“

Artėjant planuojamų mitingų tiek Vilniuje, tiek Kaune datoms, aktyviai ruošiami ir kontrmitingai. P. Ragauskas patvirtino, kad atsakomiesiems susibūrimams galioja tos pačios taisyklės, kaip ir pirminiams susirinkimams.

Visgi teisininkas pabrėžė vieną niuansą: „Tie, kas pirmieji išreiškė savo poziciją ir prašymą konkrečioje vietoje rengti susirinkimą, turi pirmenybės teisę tą daryti. Pirmenybės teisė galioja tuomet, jeigu abi grupės negali būti kartu.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat jeigu atsakomasis renginys kelia konfliktų tikimybę, reikia atidžiau įvertinti ruošiamos akcijos aplinkybes, sakė P. Ragauskas.

„Tada jau reikia vertinti, ar galima užtikrinti saugumą visuomenės, ar galima užtikrinti viešąją tvarką, ar galima užtikrinti asmenų teises ir laisves, ar nebus turtas niokojamas ir pan. <...> Jeigu tai įmanoma užtikrinti, nėra jokio pagrindo riboti galimybę susirinkti į kontrmitingą“, – apibendrino jis.

Lietuvos tolerantiško jaunimo asociacijos vadovu Artūras Rudomanskis pridūrė, kad kontrmitingo dalyviai neturėtų trukdyti vykti pirminiam susibūrimui.

Jo teigimu, tiek pirminio mitingo, tiek atsakančio renginio dalyviai turi pamatinę teisę išsakyti savo nuomonę, tačiau tai turėtų daryti tik etišku būdu, nepažeisdami kitų asmenų teisių.

Visą Žinių radijo laidą galite stebėti čia:

Daugelio nuomonė!!!
Daugelio nuomonė!!!
O jei Lietuva susitartu, tai kas tada? Vietos Lietuvoj tikrai yra - dirbtinas žmonių provokavokavimas lietuviams tikrai nereikalingas, čia kiti nepatenkinti ir mes žinom kas
propagandistas ir vėl painioja Vilnių su vadžią užgrobusia grupuote. Ar ne per daug garbės saujelei kitokios pakraipos valdančiųjų vadintis "Vilniumi "?
ir viesoms iskrypeliu orgijoms ir riausininku susiburimams pasivadinusiems seimos marsu turi buti istartas grieztas NE
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų