Daugiausiai receptai bus išrašomi elektroninėje sistemoje. Tiesa, dalis psichiatrų tokią tvarką kritikuoja, mat į e. sveikatos įvesta diagnozė bus matoma ne tik psichikos sveikatos specialistams, bet, pavyzdžiui, ir vaistinėje.
Vaistinininkas Juras rodo padirbtą raminamųjų vaistų receptą. Vyras pasakoja sulaukęs skambučio su klausimu, ar vaistinė turi konkrečių vaistų. Skambinusi moteris prašė jų neparduoti ir kitą dieną vaistinėje pasirodė su padirbtu receptu, kurį išrašė slaugytoja. Vaistininkas sako, kad į raminamųjų vaistų receptus dabar reikia žiūrėti pro didinamąjį stiklą.
„Šiame recepte viskas viskas yra gerai, tvarkingai labai išrašyta. Jis yra atšviestas, nukopijuotas, per kopijavimo aparatą padaugintas ir po to jau išrašytas“, – teigia vaistininkas Juras Kirkus.
Kad nebūtų lengva padirbti, raminamųjų ir migdomųjų vaistų receptas gali būti tik elektroninis arba išskirtiniais atvejais specialus popierinis rožinis su numeracija. Vaistininkas pasakoja, kad žmonės sužinoję apie naujovę, šiuos vaistus puolė šluoti.
„Tikrai užsipirkinėjo ir prie kasos dejavo, kas dabar bus, ką dabar bobutės darys. Tiesiog reikalauja, ateina ir sako, kad man po savaitės baigiasi vaistai ir taip, ir taip, kad aš negaliu naktim nemiegu, aš čia tuoj numirsiu. Yra įrodyta mokslo, kad pagyvenusiems žmonėms tai prastina atmintį, susikaupimo kokybę, netgi mažina išgyvenamumą. Tai yra rimti vaistai, kurie turi būti vartojami savo vietoje savo laiku taip kaip paskyrė gydytojas“, – sako gydytojas psichiatras Jonas Fugalis.
Lietuviai, pasak vaistininkų, ne tik kopijuoja tą patį receptą, bet tam, kad žūtbūt nusipirktų benzodiazepinų – raminamųjų, migdomųjų grupės vaistų pasiryžta net vagystei.
„Būna pavagiami ir receptai, ir patys štampai gydytojų būna pavagiami“, – aiškina vaistininkė Sigita Korbutaitė.
Dėl padirbtų raminamųjų vaistų receptų vaistininkams tenka kreiptis į policijos pareigūnus, dėl to kasmet pradedama apie 300 tyrimų. Tačiau ne visi psichiatrai mano, kad raminamieji turėtų būti išduodami tik elektroniniu būdu.
Žmonės bijo apkalbų, kai daugiau žmonių pamatys jų diagnozę
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius čia įžvelgia grėsmę pacientams – dėl naujos tvarkos nebus užtikrintas jų gydymo anonimiškumas, nes į e. sveikatos sistemą įvesta psichikos sutrikimo diagnozė, žymima „F“ raide, bus matoma ne tik psichikos sveikatos specialistų, bet ir bet kurio kito gydytojo ar vaistininko.
„Mokyklos direktorius, tuos pačius mokytojus, tuos pačius šiaip sakykim savivaldybės darbuotojus. Kaip sakau jis atvažiuos dėl visiškai kažkokio eilinio sutrikimo arba nueis su tuo pačiu elektroniniu receptu į vaistinę ir visi matys, kad jis turi psichiatrinę diagnozę“, – teigia Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Kai kuriems Panevėžio gyventojams tokia tvarka taip pat nepatinka. Žmonės sako bijantys apkalbų:
„Nereikia jau taip smaugti, kad jis visai būtų pažemintas. Tuoj kaimynai sužinos, tuoj turguj sužinos ir prasidės va tokia nesąmonė.“
„Labai atvirai, tai jau per daug čia, man atrodo niekam čia nebus malonu.“
„Gal gerai, o tai ką? Gal jinai man patars.“
„O kad tą kodą tai gal žinos kokių lengvesnių, pavyzdžiui, valerijono gal pasiūlys?“
Gyventojus ramina Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė: „Receptas yra paduodamas išskirtinai tik vaistininkui ir mes turbūt eidami per miestą nerodome, kad mes tą receptą turime kišenėje.“
Pasak Martyno Marcinkevičiaus, žmonės bijodami, kad niekas nesužinotų apie jų ligą, raminamuosius gali pirkti nelegaliai arba negalėdami gauti vaistų pradės svaigintis alkoholiu. Vyras kaltina Sveikatos apsaugos ministeriją, neva ji nepadarė darbo iki galo ir nesukūrė e.sveikatos posistemės.
„Bus sukurta ta vadinama posisteminė e.sveikatos, nieko ten labai sudėtingo, tiesiog, kad na psichiatrines diagnozes matytų tik tai šeimos gydytojas, psichikos sveikatos specialistai, na, o jei jau kitiems reikia, tai jie matytų tik tada, kada reikia“, – priduria jis.
Kiekvieną mėnesį Lietuvoje parduodama apie 200 tūkstančius raminamųjų vaistų dėžučių. Lietuviai jų suvartoja ne tik 2–3 kartus daugiau nei skandinavai ar Vakarų Europos gyventojai, bet ir vietoj 4–6 savaičių raminamųjų vaistų kurso, vartoja juos 86 mėnesius.
