Plačiau apie tridienę karštinę – kas ją sukelia, kokio amžiaus vaikai dažniausiai serga, kokie simptomai ją išduoda bei kaip jos nesumaišyti su kitomis būklėmis, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Klaipėdos vaikų ligoninės vaikų ligų gydytoja Audra Kūrienė.
Tridienė karštinė – vaikų liga
Vaikų ligų gydytojos teigimu, tridienė karštinė, dar vadinama staigiąja egzantema arba šeštąja liga, yra kūdikių ir mažų vaikų virusinė liga, kuriai būdingas 3–5 dienas trunkantis karščiavimas ir po to atsirandantis odos bėrimas.
„Ligą sukelia žmogaus 6 tipo (HHV-6), rečiau – 7 tipo (HHV-7) herpes virusai. HHV-6 ir HHV-7 virusai paplitę visame pasaulyje“, – teigė gydytoja.
Dažniausiai šia liga suserga vaikai nuo 6 iki 15 mėnesių amžiaus, tačiau ji neaplenkia ir vyresnių vaikų, nors šie, kaip pažymi A. Kūrienė, serga rečiau.
Ji pastebi, kad sergamumas dažniausiai padidėja rudenį ir pavasarį, galimi net ir nedideli protrūkiai. Vaikų ligų gydytoja paaiškino ir tai, kaip liga užsikrečiama:
„Užsikrečiama kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje nuo sergančių asmenų ar virusų nešiotojų per kvėpavimo takų sekretą, seiles.
Sveikimo laikotarpiu virusai dažniausiai išskiriami su seilėmis, taip pat galima rasti ir sergančiųjų išmatose 1–2 mėnesius, kai išnyksta ligos simptomai.“
Tridienės karštinės simptomai
Prakalbusi apie ligos simptomus, A. Kūrienė pažymi, kad liga prasideda staigiu temperatūros pakilimu – ji gali užkilti net iki 39,5–41 laipsnio. Karščiavimas įprastai trunka tris dienas, tačiau gali užsitęsti iki penkių.
„Temperatūrai nukritus iki normalios, tą pačią dieną ar kitą atsiranda rausvas makulinis (dėminis) ar makulopapulinis, nesusiliejantis, paspaudus išnykstantis bėrimas liemens, krūtinės, nugaros odoje.
Veide ir galūnėse bėrimai būna gana retai. Bėrimai laikosi nuo kelių valandų iki 3–5 dienų“, – apie ligai būdingą bėrimą pasakojo gydytoja.
Be to, susirgus tridiene karštine, gali padidėti pakauškaulio limfmazgiai, taip pat aukštos temperatūros fone įvykti traukuliai.
„Kartais gali būti kosulys, akių junginių paraudimas, minkštojo gomurio ir liežuvėlio enantema, gali trumpai viduriuoti. Vaiko būklė nukritus temperatūrai – nesunki“, – pridėjo A. Kūrienė.
Tridienės karštinės diagnozavimas ir diferenciacija
Vaikų ligų gydytoja aiškino, kad liga dažniausiai diagnozuojama kliniškai, be laboratorinio patvirtinimo, tačiau kol nenukrenta temperatūra ir neišberia odos, diagnozavimas sudėtingas.
Be to, susirgus tridiene karštine pasireiškiantys simptomai gali priminti ir kitas ligas, todėl naudinga pasidaryti tyrimus, kurie padeda išsiaiškinti, ar tai – ne bakterinė ar šlapimo organų infekcija:
„Mažų vaikų karščiavimas be kvėpavimo takų infekcijos imituoja bakterinę infekciją. Todėl vertėtų atlikti kraujo tyrimus (bendrą kraujo tyrimą, CRB) dėl uždegimo rodiklių, taip pat bendrą šlapimo tyrimą dėl šlapimo organų infekcijos.“
Be to, vaikų ligų gydytoja pataria atsiradus bėrimams juos pasitikrinti. Atskirti, kad bėrimas virusinis, padeda aiškus ženklas – A. Kūrienės teigimu, virusiniai bėrimai išnyksta paspaudus ar ištempus išbertą odą, o ją atleidus vėl atsiranda.
Tridienė karštinė taip pat diferencijuojama su kitomis virusinėmis infekcijomis, kurioms būdingi odos ir gleivinių išbėrimai:
„Tai yra enterovirusinė infekcija, adenovirusinė infekcija, infekcinė mononukleozė, citomegalovirusas, raudoniukė, tymai, taip pat alergijos, medikamentinė alergija, šlapimo organų infekcija, meningitas.“
Galimos komplikacijos ir gydymas
A. Kūrienės teigimu, tridienės karštinės komplikacijos dažniausiai pasireiškia imunosupresiniams ligoniams, t. y. vaikams, kurių imunitetas yra nuslopintas. Komplikacijų sąraše – ir miokarditai, ir encefalitai, hepatitai, organų infekcijos bei meningitas.
Paklausta apie ligos gydymą, vaikų ligų gydytoja sako, kad jis – simptominis, t. y. skiriami temperatūrą mažinantys vaistai, jei ištinka traukuliai – preparatai nuo jų, taip pat skysčių vartojimas.
Nuo šios ligos, kaip pažymi pašnekovė, skiepų nėra, ja susirgus izoliuoti sergančiojo nereikia. Persirgus tridiene karštine, įgyjamas ilgalaikis atsparumas ligai, tačiau imunodeficitą turintys asmenys gali susirgti pakartotinai.
Galiausiai, kadangi nuo ligos skiepų nėra, A. Kūrienė sako, kad paprasčiausia užsikrėtimo rizikos mažinimo priemonė – tinkama rankų higiena.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
