Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams apie kirmėles organizme sutiko pakomentuoti „BENU“ vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.
Ji supažindino su kirmėlių organizme atsiradimo būdais, simptomais, kurie padeda suprasti, kad organizme jau atsirado kirmėlių, bei kaip gydytis turint šių parazitų savo organizme.
Kirmėlių organizme atsiradimo būdai
Pirmiausia vaistininkė prabilo apie tai, kaip organizme apskritai atsiranda kirmėlių. Anot jos, būdų – ne vienas.
Ji pasakojo, kad kirmėlėmis galima užsikrėsti per nešvarias rankas, viešose vietose, kartais netgi namų aplinkoje, o parazitai gali išlikti gyvybingais savaitėmis, dėl to yra nesunkiai platinami.
„Viena iš labiausiai paplitusių helmintozių – enterobiozė, kurią sukelia spalinės – dažniausiai užsikrečiama per nešvarias rankas, liečiant įvairius daiktus ir paviršius, su kuriais sąlytį turėjo užsikrėtęs asmuo.
Didelė užsikrėtimo rizika yra darželiuose, mokyklose, žaidimų aikštelėse, kuriuose ant bendro naudojimo daiktų, žaislų, durų rankenų galima rasti spalinių kiaušinėlių.
Kiaušinėliai yra labai maži ir lipnūs, o esant palankioms sąlygoms išlieka gyvybingi 3–4 savaites, todėl vaikai turi didelę tikimybę per neplautas rankas pernešti juos į burną.
Užsikrėtusiojo namų aplinkoje kiaušinėliai gali greitai plisti, patekti ant kitų paviršių, drabužių, rankšluosčių, patalynės, kilimų, todėl būtinas reguliarus jų valymas, plovimas, dezinfekavimas“, – atskleidė ji.
Žinoma, ji taip pat atkreipė dėmesį į mitybą, kuomet per neplautus maisto produktus perduodamos kirmėlės.
Anot jos, šie parazitai veisiasi dirvožemyje, vandens telkiniuose, dėl to labai svarbu visus maisto produktus prieš vartojimą nuplauti.
„Kitas dažnas užsikrėtimo kirmėlėmis kelias – neplauti vaisiai, daržovės, uogos ir užterštas vanduo. Vandens telkiniuose ir dirvožemyje galime aptikti kirmėlių askaridžių kiaušinėlius – jie ten patenka su užsikrėtusiųjų išmatomis.
Dirvožemyje šie kiaušinėliai išgyvena kelerius metus, todėl kontaktą su dirvožemiu turintys asmenys ir vaikai, žaidžiantys smėlio dėžėse, gali dažniau užsikrėsti askaridėmis, nes jų kiaušinėliai prilimpa prie rankų, o vėliau dėl netinkamos higienos yra pernešami į burną.
Taip pat maistą gali užkrėsti ir musės bei kiti vabzdžiai, kurie perneša askaridžių kiaušinėlius“, – pasakojo pašnekovė.
Kirmėles organizme išduoda šie simptomai
Pasiteiravus vaistininkės apie simptomus, kurie išduoda, kad organizme turime kirmėlių, ji pasakojo, kad skirtingais etapais pasireiškia skirtingi simptomai.
Anot jos, tik užsikrėtus pasirodo vieni simptomai, po poros mėnesių pasireiškia kiti, o ilgalaikis kirmėlių buvimas organizme taip pat nelieka nepastebėtas.
„Po užsikrėtimo spalinėmis, pradžioje gali kankinti įvairūs virškinimo trakto sutrikimai, pilvo skausmas, spazmai, pykinimas, viduriavimas.
Praėjus 1–2 mėnesiams, kai suaugusios kirmėlės pradeda judėti link išangės dėti naujų kiaušinėlių, kurių brendimui reikalingas deguonis, pradedamas jausti niežulys išangėje. Ypatingai naktį, nes subrendusios spalinės tada yra aktyviausios, būdingas irzlumas, neramus miegas.
Užsikrėtus askaridėmis, po 2 savaičių gali prasidėti tokie simptomai kaip karščiavimas, sausas kosulys, dusulys, silpnumas, nuovargis, odos bėrimai.
Vėliau, kai lervos tampa suaugusiomis kirmėlėmis, gali atsirasti viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, padidėjęs seilėtekis, griežimas dantimis, pykinimas, pilvo skausmai, apetito praradimas, svorio kritimas“, – paaiškino ji.
Pasak D. Zalagaitytės, ilgesnį laiką turint kirmėlių, pradeda silpnėti imuninė sistema. Anot jos, tuomet susiduriama su vitaminų ir mikroelementų trūkumu, mat jais minta kirmėlės, o dėl to gali vystytis anemija.
Retais atvejais susidūrus su kirmėlėmis galima netgi susidurti su komplikacijomis – apendicitu, kasos uždegimu.
„Pastebėjus panašius minėtus simptomus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją tikslesnei diagnostikai ir tinkamo gydymo parinkimui.
Svarbu, kad nustačius atvejį šeimoje, profilaktiškai gydymą turėtų gauti ir kiti šeimos nariai. Nors jie dar ir nejaučia jokių simptomų – jie gali būti kirmėlių nešiotojai“, – įspėjo ji.
Organizmo gydymas ir prevencija nuo kirmėlių
Pašnekovė pasakojo, kad pacientams susidūrus su kirmėlėmis, įprastai yra skiriami antihelmintiniai vaistai, tačiau tai – dar ne pabaiga.
Anot jos, net ir sugėrus vaistų kursą svarbu kitomis priemonėmis pasirūpinti savo organizmu, nes jis neretai būna nualintas ir jam reikalingas sustiprinimas.
„Reikėtų vengti cukraus, gerti daug vandens, į mitybą įtraukti raugintus produktus, praturtintus gerosiomis bakterijomis, kurios padeda atkurti sutrikdyto žarnyno mikrofloros pusiausvyrą.
Verta paminėti, kad natūraliomis antiparazitinėmis savybėmis pasižymi moliūgų sėklos. Jose esančios medžiagos paralyžiuoja kirmėles – sutrikdo jų nervų ir raumenų veiklą – dėl to jos nebegali prisitvirtinti prie žarnyno sienelių ir yra pašalinamos iš organizmo.
Taip pat naudingas gali būti ir česnakas, kurį reikia valgyti smulkintą, kad geriau išsiskirtų veiklioji medžiaga alicinas“, – eiga dalijosi D. Zalagaitytė.
O siekiant daugiau nebeužsikrėsti kirmėlėmis, vaistininkė patarė išsiugdyti kelis įpročius, kurie padės savimi pasirūpinti.
„Prevencijai svarbiausios priemonės yra tinkama rankų higiena. Šio įpročio ugdymas yra ypatingai svarbus mažiems vaikams – plauti rankas su muilu ir vandeniu rekomenduojama prieš ruošiant maistą, grįžus iš lauko ar viešos įstaigos, pasinaudojus kito žmogaus daiktais.
Svarbus yra švaros palaikymas namuose, patalpų vėdinimas, tinkamas maisto produktų plovimas, saugojimas nuo vabzdžių, kurie perneša parazitų kiaušinėlius, tokių vabzdžių naikinimas bei reguliarus apsilankymas pas veterinarą dėl augintinių dehelmintizacijos“, – paaiškino ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
