VĮ Registro centro duomenimis, šių metų rugsėjo mėnesį Vilniuje įregistruota beveik 1 140 butų pirkimo-pardavimo sandorių, o tai yra antras didžiausias mėnesinis rodiklis per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį – gausesnis sandorių skaičius buvo užregistruotas tik 2007 metų kovą (virš 1 260 sandorių), informuoja „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
„Šių metų bendras butų sandorių kiekis Kaune ir Klaipėdoje yra atitinkamai 11 proc. ir 30 proc. mažesnis nei fiksuotas per tą patį laikotarpį 2007 metais. Tuo tarpu Šiauliuose ir Panevėžyje didžiausios butų sandorių apimtys fiksuotos 2004 metais, o šių metų sandorių kiekis, palyginus su 2004 metais, Šiauliuose yra mažesnis 20 proc., Panevėžyje – 34 proc.“,- teigia Saulius Vagonis.
S. Vagonis: pirkėjų aktyvumą atsveria pakankamas pasiūlos pasirinkimas
Eksperto teigimu, didelę įtaką tokiam sandorių skaičiui Vilniuje turėjo naujai statomi daugiabučiai namai. Prieš tai sudarytos preliminarios sutartys virto realiais pirkimo-pardavimo susitarimais.
„Iš kitos pusės, vasarą birželis ar liepa buvo pakankamai prasti. Sandoriai išsidėsto netolygiai, vienas sėkmingesnis, kitas ne. Jei ir spalis, lapkritis bus itin sėkmingi, gal tada atsiras tendencija. Dabar dar galima šį mėnesį laikyti atsitiktinumu. Tai signalizuoja aktyvią rinką, bet ar tai naujas bumas nemanyčiau“, - tv3.lt portalui sako S. Vagonis.
Rinkai neperkaisti sąlygas kol kas sudaro lėtas kainų augimas, o pirkėjų aktyvumą atsveria pakankama pasiūla. Tiesa, pastebima, kad šį mėnesį dauguma gyventojų pirkę būstus juos pirko ne sau, o nuomos verslui.
„Nuomojamo būsto pasiūla šiuo metu tikrai itin didelė. Matant ir kitus baigiamus statybų projektus tikėtina, kad nuomojamojo būsto pasiūla dar labiau augs. Kaip tai gali daryti įtaką rinkai sunku pasakyti. Ateityje turėtų sandorių skaičius mažėti, nes gyventojai nebeturės papildomų pinigų. Burbulo sprogimo neturi būti, nes kainos kyla po truputį. Tai nėra 16-26 proc. kilimas kaip anksčiau būdavo“, - vertina NT analitikas.
Pasak jo, pagal sandorių skaičių tenkantį vienam gyventojui rinka Taline dar aktyvesnė.
„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais Vilniuje sudarytas 6 891 butų sandoris ir tai yra 13,3 proc. daugiau nei tais pačiais mėnesiais 2015 metais. Rygoje įregistruoti 6 258 sandoriai, 19,8 proc. daugiau nei 2015 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais. Tuo metu Taline butų sandorių skaičius, palyginti su 2015 metų sausio-rugpjūčio rezultatais, augo 3,2 proc., buvo atlikta 5 870 butų pardavimo sandorių.
A. Antanavičius: jei taip bus ir ateinančius mėnesius, gali kilti kainos
Objektyviausi priežastis tokio išaugimo eitų nustatyti tuomet, jei matytume visų sandorių išklotinę ir kokią dalį užėmė vystytojų projektai, tv3.lt portalui teigia „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Anatanvičius. Mat yra ir anksčiau buvę atvejų, kad tam tikrais mėnesiais buvo išaugę pardavimai ir atrodė, kad rinka kaista, tačiau pasirodydavo, kad tokie pakilimai būdavo nulemti vystytojų didesnių projektų suregistravimo.
„Tai iš dalies galėjo paveikti, bet neatmesčiau ir prielaidų, kad rinka paaktyvėjusi. Laikomasi nuomonės, kad Vilniuje rinka saugi ir perspektyvi ir, jei yra atliekamo kapitalo, jį verta investuoti. Dėl to iš regionų atvykę žmonės ar savo vaikus išleidę studijuoti tėvai, pradeda būstus žiūrėti ne nuomai, o pirkimui. Tai lemia ir auganti paklausai darbo rinkoje“, - komentuoja A. Antanavičius.
Pasak analitikos, pavojaus signalų vieno mėnesio rezultate dar nematyti. Visgi jei ir toliau laikytųsi aukštas sandorių skaičius, būtų galima sakyti, kad rinka labai aktyvi ir gresia kainų augimas.
„Tačiau manau, kad spalį matysime mažiau sandorių. Turime aktyvius statybų tempus ir tai iš dalies reiškia, kad rinka (paklausa ir pasiūla – tv3.lt) subalansuota“, - tikina ekspertas.
Rekordinius skaičius pastebėjo ir NT plėtotojai
UAB „Eika“ skelbia, kad didesniam sandorių skaičiui įtakos turėjo realizuoti projektai. Per tris paskutinius šių metų mėnesius sostinėje buvo atverti 1140 naujos statybos butai – t. y. 27 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį ir 18 proc. daugiau nei 2016 metų II ketvirtį. „Antrąjį metų ketvirtį šiek tiek sumažėjęs pirkėjų aktyvumas pirminėje būsto rinkoje, atėjus rudeniui, muša rekordus – per III ketvirtį realizuota vidutiniškai po 380 naujų butų per mėnesį. Neįprastai aktyvūs šiemet buvo liepos – rugpjūčio mėnesiai, kai vasariškų orų nelepinti klientai dėmesį skyrė naujo būsto paieškoms, o ne atostogoms. Per šį laikotarpį buvo parduota 60 proc. daugiau naujų butų nei pvz. gegužės – birželio mėnesiais“, - pranešime spaudai teigia UAB „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.
Daugiausia siūloma ekonominės klasės būstų - 1310 butų, vidutinėje klasėje pasiūla siekia 1740, o mažiausias pasirinkimo galimybes turi prabangaus būsto pirkėjai – šiuo metu jie gali rinktis iš 540 butų.
„Nepaisant padidėjusio didžiųjų vystytojų aktyvumo, bendras laisvų butų skaičius rinkoje per ketvirtį padidėjo 7 proc. ir šiuo metu siekia beveik 3600 butų. Tai yra normalus vidutinis laisvų butų lygis Vilniaus mieste prie esamos paklausos. Svarbus aspektas yra tas, kad didžioji dalis – apie 70 proc. - šios pasiūlos yra dar tik pradėtuose, neseniai paskelbtuose projektuose. Užbaigtų, realiai pastatytų naujų butų Vilniuje, lyginant su 2400 butais pirminėje statybų stadijoje, yra beveik 6 kartus mažiau - vos 410“, - teigia Martynas Žibūda.
Per šių metų trečią ketvirtį vidutinė naujos statybos butų kaina sostinėje paaugo 1,7 proc. - nuo 1710 eurų iki 1740 eurų už kvadratinį metrą. Didžiausią įtaką jos augimui turėjo ekonominės klasės butų kaina, kuri per paskutinius tris mėnesius pakilo 2,6 proc. ir šiuo metu siekia 1380 eurų už kvadratinį metrą. Dėl didesnės nei iki šiol konkurencijos 2,8 proc. sumažėjo būsto kaina vidutinėje klasėje, kuri šiuo metu siekia 1690 eurų už kvadratinį metrą. Prabangaus būsto segmente per trečiąjį ketvirtį taip pat fiksuojamas nežymus 0,9 proc. kainos sumažėjimas – šiuo metu vidutinė kaina už kvadratinį metrą yra 2750 eurų.
Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,0 proc., Kaune – 3,6 proc., Klaipėdoje – 2,4 proc., Šiauliuose – 5,1 proc. ir Panevėžyje – 4,1 proc.
