Lietuvos banko teigimu, gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam nėra būtinybės, nes skolinantis prisiimama didelė ir ilgalaikė skolos našta.
Renkamasi investuoti į NT
Esant žemoms palūkanoms dauguma gyventojų didesnę investicinę naudą mato iš nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo nei indėlių. Dėl to aktyvėja ir būsto įsigijimo rinka, ir nuomos.
„Palūkanoms pasiekus rekordines žemumas, dalis gyventojų būstus vertina kaip gerą investiciją ir įsigiję juos išnuomoja. Kiti, nuomos kainoms pakilus, o paskolų įmokoms sumažėjus, nusprendžia ne nuomotis, o įsigyti būstą. Tačiau kiekvienu tokiu atveju būtina atsakingai įvertinti savo finansinę padėtį, nepamiršti galimų būsto rinkos posūkių, kurie gali reikšmingai apsunkinti paskolos grąžinimą ar nepateisinti investavimo lūkesčių. Tai ypač taikytina tiems gyventojams, kurie perka būstą nuomai, naudodami ne nuosavas, o skolintas lėšas“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
Nuomos rinkos dydį itin sunku vertinti, kadangi jam priklauso ir emigrantų būstai bei yra šešėlinio verslo. Pasak T. Garbaravičiaus, Lietuvos bankas ketina vienaip ar kitaip gauti informaciją ir pradėti atidžiau stebėti nuomos rinką. Registrų centro duomenimis, antrinėje būsto rinkoje yra 12 proc. vilniečių - tiek gyventojų turi daugiau nei vieną būstą.
Didžiulė emigrantų įtaka pastebima ir iš „Google“ statistikos. Iš žmonių skaičiaus, kurie gyvendami Anglijoje ar Norvegijoje suveda į paieškos laukelį įrašą būstas matyti, kad tikrai nemaža dalis nori savo sukauptas lėšas investuoti į NT Lietuvoje.
Tiesa nerimą kelia ir per ketvirtį parduotų butų Vilniuje kainų mediana, kuri pasiekė krizės metu buvusį lygį. Didžiausio dėmesio susilaukė nauji butai ir ten kainos augi labiausiai.
Vis dėlto Lietuvos bankas informuoja, kad pastebės bet kokius nerimą keliančius signalus tuoj pat imtųsi papildomų finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių.
„Girdime daugiau ir dažniau pasvarstymų gal pasiimti paskolą, įsigyti būstą. Jei toliau eis link to, tada kels nerimą. Tuo atveju žiūrėtume kokius saugiklius aktyvuoti. Galime keisti Atsakingojo skolinimo nuostatuose nustatytą pradinio įnašo reikalavimą, paskolų vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykį. Galime taikyti anticiklinį kapitalo rezervą, t. y. reikalauti iš bankų daugiau nuosavų lėšų, jeigu skolinimas taptų perteklinis. Šios ir kitos mūsų turimos priemonės padėtų stabdyti galimą būsto rinkos perkaitimą“, – komentuoja Tomas Garbaravičius.
Neatmetama galimybė taikyti saugiklius tik tam tikram regionui, pavyzdžiui, Vilniui, kur rinka aktyviausia.
Artimiausioje ateityje kainų augimas išliks nuosaikus
Nors šiuo metu šalies ekonominės perspektyvos yra geros, atlyginimai kelerius metus kilo sparčiau nei būsto kainos, didėjo užimtųjų skaičius, vis dėlto ekonomikai būdingi verslo ciklai. Gyventojų pajamos gali reikšmingai sumažėti ir jų darbo užmokesčiui bei NT kainoms galėtų smogti, pavyzdžiui, reikšmingas išorinis geopolitinis ar ekonominis šokas, toks kaip NT kainų korekcija Skandinavijoje, kur šiuo metu itin įkaitusi situacija.
„Taip, rinkos „apsukos“ yra aukštos, bet kalbėti apie jau išsipūtusį NT burbulą nėra pagrindo dėl kelių svarbių priežasčių. Pirmiausia, būsto pasiūla yra pakankama. Antra, būstų statyba šiuo metu gali daug greičiau sureaguoti į padidėjusią paklausą, todėl nėra baimių, kad norimo būsto greitai neliks. Statyboms pradėti reikia mažiau dokumentų, statybų leidimai išduodami greičiau. Visa tai riboja spartesnį kainų augimą“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.
Lietuvos banko atlikta rinkos dalyvių apklausa rodo, kad lūkesčiai dėl kainų augimo yra nuosaikūs. NT rinkos dalyviai tikisi, kad būsto kainos Vilniuje per ateinančius metus kils iki 5 proc. Kita vertus, pažymėtina, jog per naujausią NT rinkos dalyvių apklausą buvo daugiau manančiųjų, kad norinčiųjų įsigyti būstą, pavyzdžiui, Vilniuje, netgi sumažės – tokių buvo beveik 10 proc. punktų daugiau nei tų, kurie nurodė, kad paklausa didės.
Vilnius diktuoja taisykles
Būsto rinkoje visuomet išskiriamas Vilnius, kadangi čia ji itin aktyvi. Tikėta, kad tendencijos esančios Vilniuje nuvilnys ir per kitus miestus.
Prie šios rinkos aktyvumo prisideda Vilniuje užaugusi ir iš kitų miestų į sostinę atvykusi jaunų žmonių karta. Būtent įvedus saugiklius – pradinio įnašo reikalavimą, būsto įsigijimo statistika pagal amžių pasislinko.
„25–35 metų žmonių poreikis būstui yra didesnis – daugelis jų darbo rinkoje įsitvirtino augant ekonomikai ir sparčiai didėjant pajamoms. Nors šiuo metu Vilniuje demografinė situacija NT rinkai yra palanki, vidutiniu laikotarpiu ji gali kelti vis daugiau iššūkių, nes pagal prognozes trisdešimtmečių dalis mažės“, – teigia Simonas Krėpšta.
Lietuvos banko teigimu, Vilniuje padaugėjo ir vestuvių bei vaikų skaičius. Nors tas veiksnys stiprus ir tikėtina greitai nedings, tačiau jaunų žmonių dalis laikui bėgant sumažės. Vadinasi, didžiausia pirkėjų dalis reikalinga šiam segmentui, vidutiniame laikotarpyje mažės.
„Yra rinkos dalyviai, kurie nori pakaitinti NT burbulą, kurie akcentuoja didžiausius sandorius ir yra orientuoti parduoti brangiausiai savo būstus. Bet situacija kol kas stabili ir ją atidžiai stebime“, – komentavo T. Garbaravičius.
