tomas garbaravičius

Siekiant apsaugoti valstybės lėšas ir Lietuvos finansų sistemos stabilumą, trys pagrindiniai Lietuvos komerciniai bankai – „Swedbank“, SEB ir Šiaulių bankas – turės pasiruošti, kad ištikus krizei jie galėtų patys padengti nuostolius ir tęsti veiklą.  Lietuvos bankas (LB) gruodžio pabaigoje pirmą kartą nustatė, kad trys bankai turės laikytis privalomų minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, pranešė LB. Tam jie turės sukaupti dar 601 mln.

Lietuvos bankas 2020 metais planuoja pradėti skaičiuoti ir skelbti naują pasikartojančių butų sandorių kainų indeksą. „Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad nekilnojamojo turto rinkos perkaitimas ir sprogę kainų burbulai gali turėti skaudžių pasekmių vartotojams, verslui ir juos kreditavusioms finansų įstaigoms bei visai finansų sistemai. Todėl savo stebėsenos priemonių arsenalą norime papildyti dar vienu rodikliu“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pastebimai išaugo būsto paskolų palūkanos. Lietuvos bankas leidžia suprasti, kad komerciniai bankai gali tai daryti, nes konkurencija tarp jų yra per maža. Tačiau kartu centrinis bankas teigia ieškantis sprendimų, kaip padėtį pakeisti. Naujausias iniciatyvas ir idėjas, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje, antradienį pristatė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Pastaraisiais metais paskolą būstui imantys lietuviai bankams turi atseikėti vis daugiau pinigų palūkanoms. Tai Lietuvos gyventojams papildomai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Šalies bankai nesikuklina taip pelnytis žmonių sąskaita, nors bendrai eurą turinčiose šalyse palūkanos vis mažėja. Palūkanos yra kaina, kurią tenka mokėti už galimybę ką nors įsigyti skolintais pinigais.

Privačioje įmonėje atlyginimas nustatomas darbuotojo ir darbdavio sutarimu. Valstybės tarnyboje visų algos susietos su baziniu dydžiu. Tačiau Lietuvos banko (LB) vadovų darbo užmokestis išskirtinis ne tik dėl nustatymo tvarkos, bet ir dėl dydžio. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nežino, dėl kokios priežasties ar kokiu tikslu prieš daugelį metų nustatyta tokia darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Esą toks yra įstatymas ir viskas.

Būsto paskolas pasiėmę žmonės 2019 m., tikėtina, už jų palūkanas turės atseikėti daugiau pinigų nei 2018 m. Tačiau gąsdintis dėl galimai pakilsiančių palūkanų normų nereikėtų, ramina specialistai. Esą skaudžiau piniginėms atsiliepti gali brangstantis nekilnojamasis turtas. Sunerimti reiktų ne dėl palūkanų  Pasak Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidento Mariaus Jansono, ilgus metus buvusios minusinės palūkanos bankų netenkino.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Lietuvos bankas (LB) valdybos narys Tomas Garbaravičius pareiškė, jog valstybei toliau didinant paramą jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą regionuose, tokie veiksmai gali išbalansuoti rinką ar padidinti būsto kainas. Šių metų biudžete šioms subsidijoms skirta 4 mln. eurų, kitąmet planuojama skirti 10 mln. eurų. LB skaičiuoja, kad tai paskolų apimtį dar šiais metais gali padidinti 27 mln. eurų, o kitais – 70 mln. eurų, o tai, T. Garbaravičiaus teigimu, sudarytų 14 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lapkričio 21 d. svarstė būsto kreditus imantiems gyventojams itin naudingas pataisas, kurios apribotų bankų vartotojams priskaičiuojamus delspinigius. Vis dėlto centrinis ir komercinių bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad tokios įstatymo pataisos atvertų galimybę piktnaudžiauti ir vartotojams, ir bankams.