martynas žibūda

Nuo kitų metų būstą bus galima įsigyti tik jau visiškai baigtame daugiabutyje. Pirkėjai nerimauja, kad dėl to į nuosavus butus įsikels gerokai vėliau nei planuota, o už laukimą dar turės patuštinti kišenes. Ministerija ramina, kad nors palaukti teks, bet kainų vystytojas neturėtų kelti. Tai, ką kalba ministerija, vystytojams nė motais. Jie tvirtina, kad už laukimą pirkėjai turės susimokėti.

Lietuvos gyventojams būstui bankai skolina brangiausiai visoje euro zonoje. Tokius duomenis skelbia Europos Centrinis Bankas. Komercinių bankų asociacija aiškina, neva Lietuva čia niekuo neišsiskiria, esą vakarų valstybių gyventojai tiesiog ilgesniam laikotarpiui fiksuoja palūkanas dėl to jos mažesnės nei Lietuvoje. Tiesa, dalis ekonomistų mano, kad Lietuvos bankai tiesiog naudojasi proga pasipelnyti ir priduria, kad Lietuvoje šiame sektoriuje trūksta konkurencijos.

Nekilnojamasis turtas jau daugelį metų išlieka viena populiariausių investicijų ir ši tendencija nesikeičia. Pastarųjų 4–5 metų pardavimų statistika rodo, kad trečdalio būsto įsigijimo priežastis – investavimas. Tačiau investuotojų tikslai būna skirtingi, tad remdamiesi jais nekilnojamojo turto plėtotojai išskiria du pagrindinius tipus. „Pirmajam investuotojų tipui galima priskirti asmenis, kurie siekia greitos grąžos ir stengiasi iš įsigyto būsto gauti maksimalią naudą per itin trumpą laiką.

Pirmieji 2018 metų mėnesiai rodo naujas tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje – kainos tam tikro būsto jau mažėja, derybinės pirkėjų galios auga. Patys vystytojai pastebi, kad parduoti sekasi tik populiarius projektus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad situacija Vilniuje skiriasi nuo Kauno ir Klaipėdos. Nekilnojamojo turto rinkos analitikų nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad naujos tendencijos rodo, jog atsiranda spaudimas mažinti kainas, kiti, kad tai tik pardavėjų lūkesčių pasikeitimas.

Lietuvos bankas perspėja apie naują nekilnojamo turto kainų burbulą. Esą gyventojai skolinasi ir perka daugiau būsto, todėl per pora metų gali kilti naujos grėsmės šalies finansiniam stabilumui. Tačiau ekonomistai ragina be reikalo pavojaus neskambinti, esą Lietuva kartą jau pasimokė iš savo klaidų, todėl nerimauti nėra reikalo. „Vidinė rizika tai yra spartus nekilnojamo turto rinkos augimas, kainų augimas versus kreditavimo augimas Lietuvoje.

Aktyvi nekilnojamojo turto (NT) rinka, augantys būsto paskolų portfeliai lemia pokyčius ne tik būsto įsigijimo kainose, bet ir nuomos. Įprastai šią rinką veikdavo tik sezoniškumo veiksniai, tačiau dabar aišku – auganti pasiūla bandantiems savo būstą išnuomoti tikrai nepadės. „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad visuomet nuomos rinkoje didžioji duobė yra sausio mėnuo.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje atokvėpio nematyti. Žmonės vis dar skuba naudotis žemomis palūkanų normomis ir šluote šluoja siūlomus būstus. Tai parodo rekordinis sandorių skaičius Vilniuje. Tikimasi, kad tai netaps tendencija, nes toks augimas iškreiptų rinką ir kainas.

Aštuonios darbo valandos per dieną, pasirodo, tik formalumas. Net 44 proc. Lietuvos gyventojų dirba ir grįžę namo, rodo Lietuvos gyventojų tyrimas. Psichologai sako, kad lietuviai nuo seno buvo darbininkų tauta, kuriai nedirbantis žmogus atrodė nenaudingas ir niekam tikęs. Deja, šiandien darbštumas dažnai virsta darboholizmu, o tai – rimta problema.

Aštuonios valandos darbo ir aštuonios valandos miego. Tokį balansą patariama išlaikyti kiekvienam darbuotojui. Deja, šiandien viršvalandžiai bei darbas savaitgaliais – dažni, o dėl to kenčia ne tik darbuotojo namai, šeima, bet ir produktyvumas. Tiesa, psichologų teigimu, darbe daugiau laiko linkę praleisti vaikų turintys tėvai, kadangi juos kur kas labiau nei vienišius spaudžia atsakomybė daugiau uždirbti ir išlaikyti šeimą.