Paklaustas, kas šiandien pirmauja gynybos naujovių lenktynėse – Vokietija (ir Europa) ar Rusija, Ch. Bockas atsakė trumpai ir aiškiai: „Ukraina.“
„Mes pradedame įgauti pranašumą. Nes turime pramonės ir finansinių išteklių. Be to, turime tokį partnerį kaip Ukraina, iš kurios gauname visą informaciją, reikalingą mūsų biudžetams ir pramonės pajėgumams panaudoti. Dėl to mes galime įgauti pranašumą“, – lygindamas Europos ir Rusijos pajėgumus pridūrė jis.
Pasak admirolo, viena iš pagrindinių Rusijos karo su Ukraina pamokų – būtinybė nuolat pritaikyti technologijas naujoms grėsmėms ir sukurti lanksčią sistemą, kurioje būtų galima akimirksniu įgyvendinti naujas idėjas.
„Turime kiekvieną dieną mokytis naujų dalykų, nes kasdien atsiranda naujų grėsmių ir naujų patirčių. Tam reikalinga lanksti sistema, leidžianti kasdien atsižvelgti į naujus pokyčius ir koreguoti savo sprendimus“, – pažymėjo jis.
Pasak Ch. Bocko, technologinė ir programinė įranga tobulėja skirtingu tempu. Kadangi programinė įranga tobulėja daug sparčiau, pagrindinė Bundesvero užduotis taikos metu – imituoti procesus, kuriuos ukrainiečiai kasdien įgyvendina mūšio lauke, t. y. įvairių komponentų derinį ir jų lygiagretų vystymąsi skirtingu tempu.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Bundesvero inovacijų centro vadovas ypač pabrėžė Ukrainos gebėjimą greitai prisitaikyti prie karo sąlygų.
„Man didžiausią įspūdį daro gebėjimas prisitaikyti ir išnaudoti viską, kas yra prieinama – tiek technologinės, tiek programinės įrangos požiūriu – taip pat į kovą su priešu įtraukti visą visuomenę“, – pažymėjo jis.
Ch. Bockas pabrėžė, kad būtent visos visuomenės įsitraukimas ir yra vienas iš pagrindinių Ukrainos atsparumo veiksnių. „Su grėsmėmis turi kovoti ne tik kariuomenė – į tai turi įsitraukti visa visuomenė. Be to, silpnesniajai šaliai padidinti savo galimybes laimėti padeda robotai ir nepilotuojamosios sistemos“, – pabrėžė admirolas.
Komentuodamas Ukrainos situacijos stebėjimo sistemą „Delta“, Bundesvero atstovas ją pavadino puikiu sparčios skaitmeninės adaptacijos pavyzdžiu. „Tai puikus atviros skaitmeninės aplinkos pavyzdys. Dėl greito informacijos apdorojimo ir sistemos pritaikymo galimybių ji puikiai tinka Ukrainai“, – sakė jis.
NATO šiuo metu negali tiesiog perimti Ukrainos sistemos
Tuo pačiu metu, pasak A. Bocko, dėl saugumo reikalavimų NATO šiuo metu negali tiesiog perimti Ukrainos sistemos. „Dėl visų saugumo taisyklių NATO šiuo metu neįmanoma jos tiesiog perimti. Bet taip, žinoma, mes ketiname kurti panašius sprendimus“, – pažymėjo admirolas.
Jis pridūrė, kad Bundesveras jau kuria sistemą, kuri sujungs įvairias nepilotuojamąsias platformas į vieną skaitmeninį mūšio lauko vaizdą. „Mes kuriame algoritmus, kurie leis mums integruoti visas įvairias nepilotuojamas sistemas į vieną situacijos suvokimo sistemą“, – paaiškino jis.
Admirolas taip pat pabrėžė, kad būsima Vokietijos dronų neutralizavimo sistema bus kuriama atsižvelgiant į Ukrainos patirtį daugiasluoksnės gynybos srityje. „Mes vadovaujamės daugiasluoksnės gynybos koncepcija. Mums reikalingos ilgojo nuotolio sistemos, trumpojo nuotolio sistemos ir viskas, kas yra tarp jų. Būtent taip mes pritaikome sistemą prie savo operatyvinių poreikių ir NATO planų“, – sakė jis.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau plėtoja abipusiai naudingą bendradarbiavimą su Europos partneriais, ypač stiprinant novatoriškus ir technologinius Ukrainos kariuomenės pajėgumus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
