TAIP PAT SKAITYKITE:

Ukrainoje atskleista pinigų plovimo schema: energetikai skirti milijonai nugulė įmonių vadovų kišenėse

Amerikiečių ekspertas: 2026-ieji gali tapti lūžio metais Rusijai

J. D. Vance‘as prakalbo, ar yra šansų, kad JAV smūgis Iranui virstu ilgalaikiu karu

Ukrainiečiai po šios atakos kviečia D. Trumpą atvykti į jų šalį ir pamatyti, kaip Ukraina atrodys po mėnesio. Tuo metu Kremlius pareiškė, kad Maskva neturi karo pabaigos terminų.

+4

Į penkių žvaigždučių viešbutį Ženevoje dvišalių derybų atvyko Ukrainos ir Jungtinių Valstijų delegacijos. V. Zelenskio vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas su komanda ir D. Trumpo pasiuntinys Steve’as Witkoffas, lydimas Jaredo Kushnerio, susitiko aptarti Ukrainos atstatymo bei pasirengti kovo pradžioje planuojamoms trišalėms deryboms su Rusijos atstovais.

Sulaukė Rusijos reakcijos

Maskva deryboms taip pat ruošiasi, tačiau kitais metodais. Surengtas masinis Ukrainos infrastruktūros bombardavimas.

Į Kyjivą iš beveik 40 paleistų raketų skriejo daugiausia. Be to, Ukraina buvo atakuota ir 420 dronų. Vienas jų pataikė į namą V. Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe. Iš viso per atakas sužeisti mažiausiai 14 žmonių, tarp jų – septynerių metų vaikas.

Rusijos pajėgos raketas į Ukrainą paleido ne tik prieš derybas Ženevoje, bet ir netrukus po to, kai V. Zelenskis pranešė telefonu kalbėjęsis su D. Trumpu. Amerikiečių leidinys „Axios“ netrukus po pokalbio paskelbė, kad JAV prezidentas teigė norintis, jog karas baigtųsi kuo greičiau – iki vasaros. Esą vienu metu jis užsiminė, kad norėtų, jog tai įvyktų per mėnesį.

To neabejotinai norėtų ir ukrainiečiai, kurių butą Zaporižioje šiandien sugriovė dronas. Vis dėlto gyventojai mano, kad karas gali tęstis dar ne vienerius metus. Skelbiama, kad D. Trumpas V. Zelenskiui taip pat pasakė sieksiąs suorganizuoti trišalį Rusijos, Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimą, jei kovo pradžioje planuojamos delegacijų derybos bus sėkmingos.

Tačiau Kremlius į tokius siūlymus reagavo skeptiškai. V. Putinui Maskvoje priimant savo sąjungininką Aleksandrą Lukašenką, Kremliaus atstovas pareiškė, kad Rusija nesutiks su lyderių susitikimu iki pat derybų pabaigos.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad Maskva neskuba susitarti dėl karo pabaigos, kol nebus pasiekti visi iškelti tikslai.

Kremliui tęsiant karą, o Jungtinėms Valstijoms vis labiau susitelkiant į vidaus politikos klausimus, apie augančią Rusijos grėsmę Europai savo metinėje kalboje parlamente prabilo Lenkijos užsienio reikalų ministras.

„Mes buvome ir toliau būsime patikimi Amerikos sąjungininkai. Bet negalime būti naivūs“, – teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis.

Pasak jo, būtina labiau remti Ukrainą, kitaip šis karas Europai gali kainuoti kur kas daugiau.

„NATO rytinio flango gynyba nuo galimos Rusijos agresijos kainuotų mažiausiai 1,2 trln. eurų. Tai 24 kartus daugiau nei Lenkijos gynybos biudžetas“, – sakė R. Sikorskis.

Anot jo, karas Ukrainoje nulems, ar Rusija, ar Europos Sąjunga taps trečiuoju naujos pasaulio tvarkos ramsčiu greta Kinijos ir Jungtinių Valstijų.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.