Naujausia „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa atskleidžia, kad daliai šalies gyventojų vis dar sunku susitvarkyti su kasdienėmis pragyvenimo išlaidomis.
Apklausos duomenimis, kas 6-as apklaustasis (17 proc.) savo finansinę padėtį vertina blogai, o iš jų 14 proc. nurodo, kad užtenka pinigų maistui, tačiau sunku įsigyti drabužių. Tuo metu 3 proc. apklaustųjų tvirtina, kad jiems pinigų neužtenka ir maistui.
Pasak gyventojų, daugiausiai gyventojai naštą jaučia dėl mokesčių už komunalines paslaugas, paskolų grąžinimo ir maisto prekių kainų.
Tuo metu apie pusė apklaustųjų (45 proc.) savo šeimos finansinę padėtį vertina vidutiniškai ir teigia, kad pinigų maistui bei drabužiams užtenka, gali atsidėti pinigų pasitaupyti, tačiau įsigyti didesnius pirkinius, pavyzdžiui televizorių ar šaldytuvą, yra per sunku.
Trečdalis LRT užsakytoje apklausoje dalyvavusių gyventojų (33 proc.) tvirtino, kad jų namų ūkio finansinė padėtis yra gera.
Vertindamas apklausos duomenis, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad jie tik dar kartą parodo, kad nors Lietuvoje ekonomika ir gyventojų perkamoji galia auga, tačiau šie augimai yra labai netolygūs.
„Yra namų ūkių ir gyventojų, šeimų, kur pajamos auga dviženkliu dydžiu. Tos šeimos ne tik turi pinigų patenkinti baziniams poreikiams, bet taip pat investuoja, keliauja, perka būstą investicijoms.
Bet yra nemažai žmonių, kurie iš tiesų labai jaučia infliacinį spaudimą ir galima pasakyti, kad tikrai mėnesio pabaigoje turi finansinių iššūkių ir sunkiai gali padengti netgi bazinius poreikius“, – pažymėjo ekonomistas, pridurdamas, kad tai parodo ir tokie rodikliai, kaip, pavyzdžiui, nesikeičianti maisto dalis, Lietuvos išlaidų struktūroje.
A. Izgorodino teigimu, bene pagrindinė tokia gyventojų atskirties priežastis yra didelis pridėtinės vertės kūrimo skirtumas tarp sostinės ir šalies regionų. Pasak ekonomisto, Lietuvos regionuose dominuoja pramonė, kuri nors ir yra didžiulė, tačiau nepasižymi aukštu inovacijų lygiu.
„Mes tiesiog esame pigesni, kalbant apie atlyginimus. Tai tokiu atveju atlyginimo augimas tiesiog yra apribotas. O paraleliai sostinėje mes turime daug paslaugų bendrovių, kurios kuria gerokai aukštesnę pridėtinę vertę ir kur atlyginimai didesni, sparčiau kyla ir ten yra daugiau galimybių užsidirbti“, – aiškino „Citadele“ banko ekonomistas.
Ragina vystyti verslą regionuose
A. Izgorodinas pažymi, kad siekiant spręsti susidariusią atskirtį tarp gyventojų, reikėtų vystyti verslą regionuose, kurie, lyginant su sostine, turi ir tam tikrų pranašumų.
„Tai yra mažesnės kainos, mažesnės NT kainos ir puiki logistika ir tikrai pakankamai išvystyti keliai. Tai regionai turi galimybę prisitraukti pas save daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie gali sau leisti dirbti nuotoliu, bet tą reikia vystyti.
O ir kitas dalykas, reikia vystyti regionuose verslumą, kad verslą kurtų naujos kartos žmonės, kurie, atitinkamai, kitaip mato inovacijų poreikį“, – teigia ekonomistas.
Atkreipia dėmesį ir į skurdo rizikos lygį
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje kas penktas gyventojas taip pat susiduria su skurdo rizika ir šis rodiklis pastaraisiais metais Lietuvoje nelabai kinta.
„Dalies žmonių pajamos nesiekia ir minimalių vartojimo poreikių dydžio. Tas dydis nusako, kiek žmogus turi gauti, kad jis tiesiog nebadautų ir išvis galėtų bent kažkaip išgyventi. Tai matome, kad irgi gan daug žmonių nesiekia tų pajamų, tame tarpe yra ir žmonės su negalia, tarkime, nuo vaikystės, kurie turi negalią ir kurių mėnesinės pajamos siekia apie 280 eurų“, – pasakoja A. Adomavičienė.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė pirštu beda į žmonių darbo užmokestį, kuris, jos teigimu, neužtikrina oraus žmonių gyvenimo. Ji taip pat priduria, kad problemų kelia ir nepakankamai įtrauki darbo rinka bei nepakankama valstybės parama.
„Minimalus užmokestis auga, bet jis nepakankamai vejasi vidutinį pragyvenimo lygį. Jeigu žiūrėtume, yra netgi apie 8 proc. dirbančių, bet skurstančių Lietuvos gyventojų. Tai vadinasi, netgi darbas ne visada išgelbsti nuo skurdo, o yra žmonių, kuriems darbo rinka tiesiog per toli.
Tai žmonės su sveikatos problemomis, turintys negalią, pensinio amžiaus žmonės, kuriems įsidarbinti sudėtinga, kai kuriais atvejais jau nebeįmanoma ir dėl sveikatos būklės“, – tikina A. Adomavičienė.
Tuo metu A. Izgorodinas prognozuoja, kad ateityje skurdo rizikos lygis Lietuvoje gali ir išaugti. O viena iš pagrindinių to priežasčių, anot jo, gali būti spartus minimalios algos augimas, dėl kurio, ekonomisto teigimu, auga ir kainos.
„Vienas iš esminių minusų yra tai, kad spartus minimalios algos augimas taip pat sparčiai didina ir kainų lygį, nes praktiškai apie pusė viso minimalaus augimo yra tiesiog automatiškai perkeliama ant vartotojų pečių. Tai tarsi mes kaip ir sprendžiame gyventojų perkamosios galios problemą, bet tuo pačiu metu ją ir giliname. Tas automatiškai lemia ir tolesnį infliacijos augimą. Tokiu atveju, atitinkamai, dalis gyventojų ir toliau labai jaučia tą finansinį spaudimą“, – sako ekonomistas.
Siūlo, kaip keisti situaciją
A. Adomavičienė teigia, kad norint gerinti Lietuvos gyventojų finansinę padėtį, pirmiausia reikėtų spartinti bazinių išmokų indeksavimą, kuris labiau atlieptų vidutinio darbo užmokesčio kilimą arba kainų indeksą.
O mažiausios išmokos, pasak jos, turėtų siekti bent jau minimalių vartojimo poreikių dydį. Turėtų kisti ir išmokų dydžiai, priklausomai nuo, pavyzdžiui, žmogaus negalios ar darbo stažo.
„Tai yra labai ilgalaikis tikslas, tam neužtektų vienos Vyriausybės. Turėtų būti politinis sutarimas, kad mes to siekiame. (...) Čia labai rimti sistemos pokyčiai, kurie turėtų eiti kartu su labai rimta mokesčių reforma, nes tam reikia daug lėšų“, – aiškina Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.
Pašnekovė pažymi, kad ateityje į darbo rinką taip pat ateis daugiau žmonių, turinčių negalią ar specialiųjų poreikių, tad dėmesį reikėtų atkreipti ir į darbdavių atsakomybę, įdarbinant labiau pažeidžiamus visuomenės gyventojus ar vyresnio amžiaus darbuotojus.
Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2024 m. siekė 22,1 proc., 2023 m. – 21,3 proc., o 2022 m. – 21,5 proc.
Daugiausiai skurdo rizikos lygyje 2024 m. yra bedarbiai asmenys (59,5 proc.), nedirbantys asmenys (42,1 proc.) ir senatvės pensininkai (39,9 proc.).
Absoliutaus skurdo riba 2024 m. siekė 450 eur/mėn.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tie 45% faktiškai irgi yra skurdžiai, nes gali nusipirkti tik maisto ir dėvėtų rūbų.. Gerai gyvena tik saujelė verslininkų ir Vilniaus biurokratai su Stepukonio draugais.
