Buvusių FNTT vadovų gynėjai, surengę mitingą prie Seimo rūmų ne paskirtu laiku, nebus baudžiami.
Vilniaus 2-asis apylinkės teismas nutraukė administracinę bylą, kurioje vadinamieji „signatarai“ – Alvydas Medalinskas, Bronius Genzelis ir Romualdas Ozolas – kaltinami pažeidę Susirinkimų įstatymo nuostatas.
Teismas atleido nuo atsakomybės ir kitus asmenis, kurie kovo 17 dieną dalyvavo mitinge, kurį surengė visuomenininkų grupė, siekianti apginti iš pareigų atleistus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus – Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.
Teismas nustatė, kad visuomenininkai gavo Vilniaus savivaldybės leidimą surengti mitingą. Kadangi laikas, nurodytas leidime, skiriasi tik valanda, nutarta netaikyti administracinės atsakomybės.
Visuomenininkams surašytuose administracinės teisės pažeidimo protokoluose nurodoma, kad šie rengdami akciją nesilaikė susirinkimo organizavimo tvarkos. Pagal savivaldybės išduotą leidimą, mitinguoti buvo leidžiama nuo 15 val. teritorijoje prie Seimo, šalia automobilių stovėjimo aikštelės, bet visuomenininkai mitingą surengė nuo 14 h iš kitos Seimo pusės, kur mitingavo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), protestuojanti prieš švietimo reformos įstatymą.
Teismas atsižvelgė į tai, kad visuomenininkai apie mitingą informavo Generalinį policijos komisarą Saulių Skvernelį.
Vienas visuomenininkų Alvydas Medalinskas sakė, kad iš pradžių gautas savivaldybės leidimas 14 val. mitinguoti Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Tačiau vėliau savivaldybė pranešė suklydusi ir nurodė, kad tą pačią dieną akciją sostinės centre rengia LLRA.
Dėl to, pasak A. Medalinsko, Vilniaus policijos atstovas Sigitas Mecelica paprašė akciją surengti vėliau – 15 val., nes policija esą bijojo dviejų mitingų susitikimo.
A. Medalinsko teigimu, likus keletui dienų iki mitingo, policija ėmėsi provokacijų. Galiausiai savivaldybė mitingą nukreipė į automobilių stovėjimo aikštelę prie Seimo ir valanda pavėlino numatytą mitingo laiką.
Kitas „signataras“ Romualdas Ozolas surašytą protokolą įvertino kaip demagogijos pavyzdį ir stebėjosi, kad pirminį leidimą mitingui savivaldybė atšaukė: „Šiandien čia iš mūsų visų kažkas žiauriai juokiasi. Turėtume neleisti to.“
Bronius Genzelis tvirtino, kad net sovietmečiu žmonių neleista traukti atsakomybėn už mitingo organizavimą: „Šis teismo procesas įeis į istoriją kaip pirmas politinio susidorojimo su mitinguotojais atvejis.“
Visi trys kaltinamieji įžvelgė, kad kai kurie Susirinkimo įstatymo straipsniai prieštarauja Konstitucijai ir dėl jų inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
Kovo 17 dieną visuomenininkai pakvietė žmones dalyvauti mitinge ir raginti valdžią apsivalyti, reikalavo atstatydinti generalinį prokurorą Darių Valį ir vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį bei grąžinti į pareigas atleistus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Šiuo metu pastarasis siekia grįžti į pareigas per teismą. V. Gailiaus skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Tuo tarpų LLRA reikalavo keisti Švietimo įstatymą, kuriuo lenkiškų mokyklų moksleiviai privalėtų laikyti brandos egzaminą lietuvių kalba. Mitingo dalyviai pirmiausia skundėsi vienuoliktokų padėtimi. Esą jiems teliko metai iki abitūros, ir vaikai nespės pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui taip, kaip lietuvių mokyklų abiturientai. Tokią nuomonę išsakė tiek mitinguojantys abiturientai, tiek ir jų tėvai.
