signatarai

Prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Kovo 11-osios Akto signatarų klubo deleguotos Zitos Šličytės kalbos Seime. Kaip antradienį pranešė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas dėl jos pasisakymo iškilmingame Kovo-11-osios minėjime nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aštri kritika valdantiesiems, šūksniai „gėda“, politikų pasitraukimas ir premjerės Ingridos Šimonytės ašaros. Taip praėjo Kovo vienuoliktosios minėjimas ne kokioje nors aikštėje, o pačiame parlamente, istorinėje Kovo 11-osios salėje.

Vilniaus apylinkės prokuratūra trečiadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo Nepriklausomybės Akto signatarų šmeižimo.  Anot prokuratūros, tyrimas buvo pradėtas sulaukus informacijos iš parlamentaro Stasio Šedbaro apie elektroninį laišką, gautą iš vieno asmens.

Matematikos mokytojas, tapęs signataru, o vėliau – Valstybės saugumo departamento vadovu (VSD), kelių ministrų patarėju, vadovavęs Valstybės sienos apsaugai, Jurgis Jurgelis prisimena, kad laisvės kelias Lietuvai nebuvo lengvas, bet tikrai įdomus. Prie VSD įkūrimo prisidėjęs J. Jurgelis matė politikus, maišais nešančius KGB dokumentus iš archyvų, ir tikrino Lietuvos tremtinių, galvas padėjusių Igarkos lageriuose, sąrašus. „Mano CV buvo ilgas“, prisipažįsta jis.

Vasario 16-osios šventei į Signatarų namus po pertraukos sugrįžo originalus Vasario 16-osios aktas. Nuo lapkričio vidurio jis ilsėjosi nuo šviesos ir visuomenės dėmesio Lietuvos valstybės istorijos archyve, kur gulėjo visiškoje tamsoje. Pasak restauratorių, kol kas originalus dokumentas yra labai geros būklės, tačiau jam būtinos išskirtinės sąlygos – kuo mažiau šviesos spindulių, mat nuo to priklauso dokumento gyvavimo laikas.

Į Signatarų namus Vilniuje pirmadienį grąžintas Vasario 16-osios Akto originalas. Jis nuo pernai lapkričio 15 dienos saugotas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje. Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Rūtos Kačkutės, po ekspozicijos Lietuvoje dokumentas į archyvą turės keliauti ilgesniam laikui. „Dokumentas pabuvęs šviesoje, jis porą mėnesių „pailsi“, bet tą daryti galima tik tam tikrą metų skaičių.

„Tai buvo pati svarbiausia naktis mano gyvenime. Ir pats svarbiausias įvykis“, – apie kruviną Sausio 13-ąją pasakoja Aukščiausiosios Tarybos narė, Kovo 11-osios akto signatarė Nijolė Oželytė.

Vilniaus miesto savivaldybės Naujosios Vilnios seniūnijoje keliolika gatvių svarstoma pavadinti mirusių 1990-ųjų kovo 11-osios signatarų garbei. Jei pritars sostinės taryba, atsirastų 15 naujų pavadinimų, skirtų šiems signatarams: Romualdui Ozolui, Vladimirui Beriozovui, Kazimierui Uokai, Eduardui Vilkui, Medardui Čobotui, Valerijonui Šadreikai, Jokūbui Minkevičiui, Petrui Poškui, Stanislovui Gediminui Ilgūnui, Jonui Mačiui, Juozui Dringeliui, Pranciškui Tupikui, Gintautui Iešmantui, Nijolei Amb...

Jau šio penktadienio - Atkurtos Lietuvos šimtmečio bene svarbiausios dienos - laukiantys Kovo 11-osios akto signatarai piktinasi nesulaukę deramo dėmesio. Signatarų vadovė bene labiausiai piktinasi, kad ji ir jos kolegos nepakviesti į iškilmingą koncertą Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kuriame koncertu mėgausis monarchai ir kiti svečiai iš užsienio. Savo ruožtu Prezidentūra atkerta, kad Vasario 16-oji – visų Lietuvos žmonių šventė ir esą „balių" išskirtiniams svečiams nerengianti.