bronius genzelis

Vasario 22 dieną Vilniaus Simono Daukanto aikštėje rengiama pilietinė akcija prieš neteisybės įšalą Lietuvoje. Jos organizatoriai tikisi, kad iki Kovo 11-osios šventės Lietuvoje įvyks reikšmingi pokyčiai teisėtvarkoje ir bus patenkintas jų reikalavimas kuo greičiau visuomenei paviešinti informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių atleidžiami aukščiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai, bei atskleisti visų politinių ir teisėtvarkos struktūrų ryšius su nusikalstamomis šešėlinėmis grupuotėmis.

Sausio 19 d. Rašytojų klube, Vilniuje, bus pristatytas naujas rašytojo, apysakų ir romanų autoriaus, Kovo 11-osios akto signataro Romo Gudaičio romanas „Invazija į Prahą ir širdis“. Jubiliejiniame vakare (gruodžio 8 d. autoriui suėjo 70 metų) pristatomas romanas ypatingas iki jo trukusia kūrybine pertrauka – 15 metų. Knygos tema – invazija į Prahą 1968 m. – reikalauja tam tikro nuotolio nuo istorinių įvykių.

Pirmadienį, spalio 19 dieną, 15 val.  Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje ( A. Volano g. 2/7, Vilnius) vyks renginys, skirtas daktarei MEILEI LUKŠIENEI atminti.   Gros Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai, kalbės Viktorija Daujotytė, Romualdas Ozolas, Donatas Sauka, Bronius Genzelis, Romas Pakalnis ir kiti. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Šį sekmadienį švęsime Žolinę - katalikams tai yra Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Ne mažesnė vasaros šventė - Joninės, dar vadinamos Rasomis ar Kupolėmis, kurias vis daugiau lietuvių mini kaip saulėgrąžos metą ir sveikindami Jonus bei Janinas renkasi ne užstalės dainas, o senas lietuvių apeigas: kupoliavimą - žolelių rinkimą, apsivalymą šuoliu per degantį laužą arba maudynes ryto rasoje.

Lietuvos visuomenėje sukėlė nerimą nevyriausybinės Rusijos organizacijos ketinimai užsienio šalių pilietybę turintiems tautiečiams teikti Ruso kortas. Organizatoriai  remiasi analogišku Lenkijos valstybės pavyzdžiu: 2007 m. rugsėjo 7 d. Lenkijos Seimas įstatymu patvirtino Lenko kortos teises. Organizatorių teigimu, Ruso korta yra dokumentas, patvirtinantis savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus Rusijos valstybei ir visuomenei dėl pareigų tėvynainiams rusams vykdymo.

Minėdami Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį vis dažniau kalbame apie šv. Brunoną. Bet ar, apmąstant mūsų valstybės gyvenimą, ši misija yra svarbesnė nei garbingi tūkstantinės Lietuvos istorijos ir kultūros raidos puslapiai: mįslingas pagonybės palikimas, šimtmečius trukusi kova su kryžiuočiais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos-Lenkijos jungtinės valstybės praeitis, kultūros, mokslo pasiekimai Renesanso, Baroko, Apšvietos laikotarpiu, tautinis atgimimas, sukilimai prieš pavergė...

1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius. Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.

Įvyko prezidento rinkimai. Prieš pusmetį vyko rinkimai į Seimą. Po kelių savaičių rengiami rinkimai į Europos Parlamentą užbaigs beveik metus trunkantį įvairių rinkimų maratoną. Geras metas susimąstyti ir prabilti apie tai, kokie yra visuomenės lūkesčiai Lietuvoje, pagalvoti, ką žmonės, visuomeninės organizacijos gali padaryti kuriant teisinę demokratinę valstybę, kuria didžiuotųsi piliečiai.

Mitinge prieš aukštojo mokslo reformą prie Seimo dalyvauja apie 400 - 500 protestuotojų. Mitingą „prižiūrėjo“ gausios policijos pajėgos, o prie mitinguotojų prisijungė nacionaldarbininkų judėjimo lyderis Mindaugas Murza. Videoreportažą, apie vidurdienį prie Seimo vykusį mitingą prieš aukštojo mokslo reformą, žiūrėkite straipsnio pabaigoje.