REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Teisingumo ministerija abejoja prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymu teisėsaugos institucijas įpareigoti filmuoti visas atliekamas kratas ir poėmius.

Teisingumo ministerija abejoja prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymu teisėsaugos institucijas įpareigoti filmuoti visas atliekamas kratas ir poėmius.

REKLAMA

Ministerijos parengtose išvadose teigiama, kad tokia pareiga gali apsunkinti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų darbą atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas, nes kiekvienu atveju papildomai turėtų dalyvauti pareigūnas, darantis garso ir vaizdo įrašą.

Be to, anot ministerijos, praktikoje kai kuriais atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnai vienu metu atlieka 50 ir daugiau kratų ar poėmių, todėl garso ir vaizdo įrašams daryti prireiktų didelio kiekio techninių priemonių, kurioms įsigyti prireiktų papildomų valstybės biudžeto lėšų.

Ministerija siūlo, kad filmuojamos būtų tik kai kurios kratos, arba numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos galėtų įsigyti reikiamą kiekį techninių priemonių.

REKLAMA
REKLAMA

Prezidentė filmuoti visas kratas pasiūlė teikdama įstatymo pataisas, kuriomis siekiama griežčiau saugoti žurnalisto teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. Teisingumo ministerija savo išvadoje nurodė iš esmės pritarianti kitoms D. Grybauskaitės pataisoms.

REKLAMA

Šalies vadovė siūlo, kad teismas žurnalistą atskleisti informacijos šaltinį galėtų įpareigoti tik prieš tai surengęs posėdį, kuriame būtų išklausomi žurnalisto ir prokuroro argumentai.

Šiuo metu įstatymai leidžia ikiteisminio tyrimo teisėjui tik gavus prokuroro prašymą savo kabinete priimti nutartį, kuria žurnalistas įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinio paslaptį.

Pagal teikiamas pataisas, siūloma atskirai reglamentuoti, kad įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba atlikti kratą pas žurnalistus būtų galima tik, jeigu jau buvo išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės.

REKLAMA
REKLAMA

Konstitucinis Teismas dar 2002 metais buvo pasisakęs, kad „teismas spręsti, ar žurnalistas turi atskleisti informacijos šaltinį, galėtų tik tuo atveju, kai jau yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės“, tačiau tokios nuostatos įstatyme iki šiol nebuvo.

Vilniaus apygardos teismas gruodžio mėnesį paskelbė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nepagrįstai įpareigojo naujienų agentūros BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį ir neteisėtai sankcionavo kratas jos namuose, garaže ir automobilyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų