REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjus metams po policijos ir inspektorių reidų taksi bendrovėse, pokyčius pajuto visi rinkos dalyviai. Tačiau norint užauginti taksi verslo kultūrą teks nemažai padirbėti, mat šiandien taksistu gali būti kiekvienas.

REKLAMA
REKLAMA

Beveik prieš metus pareigūnai kartu su inspektoriais krėtė 39 sostinės taksi bendroves. Tuomet skaičiuota, kad jos užėmė apie 70 proc. Vilniaus taksi paslaugų rinkos. Panašių tikrinimų būta ir kituose miestuose.

REKLAMA

Kalbinamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) operatyvios kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius pasakoja, jog per reidus pareigūnai atliko daugiau nei 60 kratų, manoma, kad įmonių tinklas vykdė nusikalstamą veiką, neapskaitė gaunamų pajamų bei patiriamų išlaidų. Iki šiol nustatyta, kad valstybei padaryta žala siekia 10 mln. litų.

Taksi visiems

R. Puncevičius tvirtina, kad taksi bendrovės į inspektorių akiratį pateko neatsitiktinai: VMI nuo 2011 metų įgyvendino projektą „Keleivių vežimas ir taksi“. Tačiau ne tik tikrino „šešėlyje“ veikusias įmones, bet ir ėmėsi teisinio reguliavimo.

REKLAMA
REKLAMA

„Dabar taksi įmonių darbuotojai pajamas turi apskaityti pagal taksometrų duomenis, vesti kasos operacijų žurnalą, o keleiviams išduoti kvitą, – aiškina R. Puncevičius. – Taksi veiklą jau gali vykdyti ne tik įmonės, bet ir gyventojai, įregistravę individualią veiklą.“

VMI atstovas skaičiuoja, kad panaikinus licencijavimą šią veiklą pradėjo vykdyti apie 44 proc. taksi įmonių darbuotojų.

„Taip iš taksi įmonių išgyvendinta praktika, kai darbuotojai bendrovių vadovams turėdavo mokėti mėnesinį mokestį“, – aiškina jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pačių įmonių sumokėtų mokesčių suma išaugo 33 proc., o realizacinės pajamos, tenkančios vienam darbuotojui, padidėjo 48 proc. R. Puncevičius sako, kad daug VMI padeda ir konstruktyvus bendradarbiavimas su taksi verslo asociacijomis, be to, pastaruoju metu vis daugiau pranešimų apie neteisėtą taksi veiklą gaunama iš gyventojų.

Nors mokesčių administratorius projektą „Keleivių vežimas ir taksi“ baigė, tačiau, VMI atstovo teigimu, ir toliau atidžiai stebės rinką.

Nauja metodika

„Pasikeitus teisiniam reguliavimui, dalis įmonių ir gyventojų vis dar ieško būdų, kaip išvengti mokesčių. Vienas jų – užsiimti transporto priemonių nuoma“, – sako R. Puncevičius. Vis dėlto, mokesčių administratoriaus požiūriu ši veikla nėra tapati taksi paslaugų veiklai. Be to, taksi bendrovėse inspektoriai vis dar aptinka nelegalių darbuotojų, neapskaitytų pajamų, kvitų išdavimo bei taksometrų naudojimo pažeidimų.

REKLAMA

Po inspektorių ir pareigūnų reidų iš sostinėje veikusių 58 taksi įmonių šiandien stiprios liko vos 7–8. Ir nors taksi automobilių skaičius mieste tebėra panašus, didžioji dalis sostinėje važinėjančių taksi mašinų nepriklauso šias paslaugas teikiančioms bendrovėms. Tokius pokyčius vardija Vilniaus miesto savivaldybės Miesto transporto skyriaus vedėjas Evaldas Matonis.

Pasak jo, dabar kiekvienas gyventojas, pateikęs reikalingus dokumentus, iš savivaldybės gali gauti leidimą užsiimti taksi veikla. Tad šiandien 1,3 tūkst. leidimų išduota fizinių asmenų automobiliams, apie 200 – įmonių.

REKLAMA

„Manau, kad situacija panaikinus taksi verslo licencijavimą gerokai blogesnė, – sako E. Matonis. – Kai taksi vairuotojas – pats sau šeimininkas, pasitaikius pirmai progai, jis tik ir stengiasi neįjungti taksometro ar taikyti didesnį tarifą. Anksčiau tokiais atvejais įmonė buvo suinteresuota kontroliuoti vairuotojus. Dabar mums tą padaryti kur kas sudėtingiau.“

Savivaldybės atstovas tvirtina, kad didžiausias šiandien egzistuojantis taksi verslo užribis sostinėje – vadinamoji automobilių nuoma.

„Kai panaikiname leidimą, vairuotojas griebiasi „automobilių nuomos“: nusiima geltonus numerius, užsideda plafoną ir laukia keleivių gatvėje. Šiandien tokių automobilių yra apie 200–250 ir tai visiškas „šešėlis“. Manau, reikėtų grįžti prie licencijavimo – tuomet įmonės taptų mūsų pagalbininkais ir kontroliuotų vairuotojus. Šiandien vairuotojas – pats sau šeimininkas: dirba, kada nori, atrodo – kaip nori, ir ima iš keleivio, kiek sugalvoja“, – tvirtina E. Matonis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Klientas svarbiau

Savivaldybės atstovas priduria, kad Vakarų šalyse paplitusiam taksi rinkos liberalizavimui Lietuva dar nėra subrendusi.

„Tačiau po reidų pastebime iš pozityvų pokytį: atsirado kelios bendrovės, kurios mato prasmę investuoti į naujus automobilius ir kokybę“, – priduria jis.

Prieš metus sostinėje įkurtos „Taxi Jazz“ valdančios bendrovės „FSOFT“ direktorius Nikolajus Bedrovas pasakoja, kad pasikeitus teisės aktams pagerėjo verslo aplinka, todėl buvo palankiau kurti įmonę, teikiančią taksi paslaugas.

„Nors pačioje rinkoje nedaug kas pasikeitė: kartais susidaro įspūdis, kad taksi verslas liko toks pat nuo praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio, – sako jis. – Taksi paslaugų, ypač gerų, Vilniuje visuomet trūko. Todėl norime parodyti, kad jas galima teikti kitaip.“

REKLAMA

N. Bedrovas vardija, kad siekdama kokybiškų paslaugų įmonė investuoja į naujus automobilius, nuolat prižiūri jų įrangą, neleidžia vairuotojams savivaliauti, įdiegė mašinose GPS siųstuvus, kad dispečerė visuomet žinotų, kur jie yra ir galėtų planuoti darbą, sudaro galimybę atsiskaityti kortele.

„Pas mus dirba jauni vairuotojai, anksčiau nebuvę taksistais. Apskritai vengiame senosios taksi kultūros ir labiausiai orientuojamės į kliento poreikius, – aiškina FSOFT direktorius ir priduria planuojantis įmonės plėtrą. – Vilniuje toks didelis taksi paslaugų poreikis, kad net jei turėtume dvigubai daugiau automobilių, darbo krūvio nesumažintume.“

REKLAMA

Per metus ir šiai bendrovei teko susidurti su tikrintojais, tačiau N. Bedrovas sako jiems priekaištų neturintis, mat nors tai sukėlė papildomų rūpesčių ir streso, tačiau jauna įmonė sulaukė rekomendacijų ir pagalbos.

„Kalbant apie apskaitą, man atrodo, kad ji neatitinka realybės. Tik sunkina gyvenimą, bet neišsprendžia tikrųjų šešėlinio taksi verslo problemų, – sako jis. – Vis dėlto didžiausia bėda šiandien – vadinamoji automobilių nuoma. Garsiai kalbama apie taksi rinkos tvarkymą, tačiau ši problema nesprendžiama. Tad susidaro įspūdis, kad žodžiai prieštarauja darbams.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

FAKTAI: Taksi rinka Vilniuje

2011 m. vasarį VMI ir Kriminalinės policijos pareigūnai atliko 60 kratų 39 sostinės taksi bendrovėse. Tuomet skaičiuota, kad jos užėmė apie 70 proc. Vilniaus taksi paslaugų rinkos. Panašių tikrinimų būta ir kituose miestuose.

Iki šiol nustatyta, kad jų valstybei padaryta žala siekia 10 mln. litų.

Po inspektorių ir pareigūnų reidų iš sostinėje veikusių 58 taksi įmonių šiandien stiprios liko vos 7–8.

Dabar taksi veikla nelicencijuojama, o leidimą iš savivaldybės gali gauti kiekvienas gyventojas. Šiandien 1,3 tūkst. tokių leidimų išduota fizinių asmenų automobiliams, apie 200 – įmonių.

Evelina Povilaitytė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų