Šiuo metu Lietuvoje galioja daugiau kaip 135 tūkst. asmens su negalia automobilio statymo kortelių. Vien 2025 m. jų išduota 22,3 tūkst., o per pirmąjį 2026 m. pusmetį – dar 13,5 tūkst.
Kortele gali naudotis žmogus su negalia, kai pats vairuoja automobilį arba kai yra juo vežamas. Automobilis neprivalo priklausyti kortelės turėtojui, o jį vežantis vairuotojas neprivalo būti giminaitis.
Pažeidimas atsiranda tuomet, kai vairuotojas naudoja kortelę, nors žmogus, kuriam ji išduota, tuo automobiliu nevažiuoja arba apskritai nėra vežamas.
Žmogus mirė, bet kortele vis tiek naudojasi
Policija nurodo, kad dažniausi pažeidimo atvejai yra, kai vairuotojas naudojasi kitam žmogui, dažnai artimam giminaičiui, išduota kortele.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTA) gauna pranešimų ir apie neįprastesnius atvejus. Kortelės, kurios išduotos jau mirusiems žmonėms, paskelbtos negaliojančiomis ar net neteisėtai nukopijuotos, vis tiek yra naudojamos.
„Judu“ Vertės klientams kūrimo padalinio vadovė Jurgita Gaidienė nurodo, kad Vilniuje tiesioginių gyventojų pranešimų apie tokius atvejus sulaukiama retai, o galimus pažeidimus dažniau pastebi patys kontrolieriai.
Įtarimų gali sukelti ir labai akivaizdūs sutapimai.
„Pavyzdžiui, vienoje gatvės atkarpoje pastebėjus kelis automobilius su identiškomis asmens su negalia automobilio statymo kortelėmis ar jų kopijomis“, – sako J. Gaidienė.
Nustatyti pažeidimą ne taip paprasta
Policija aiškina, kad automobiliai dažniausiai tikrinami tada, kai vairuotojo nėra. Todėl radę galiojančią kortelę pareigūnai negali vien iš jos nustatyti, ar kortelės turėtojas iš tiesų važiavo tuo automobiliu.
Kontrolieriams tenka susidurti ir su vairuotojų bandymais paslėpti informaciją, pagal kurią būtų galima patikrinti kortelę.
„Esame susidūrę su piktnaudžiavimo atvejais, kai asmuo paliko kortelę ne pagal Nuostatuose nustatytą tvarką – apvertė, kad nesimatytų jos galiojimo datos“, – komentuoja Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. Gatulis.
Klaipėdoje įtarimų sukėlusios kortelės tikrinamos ANTA duomenų bazėje. Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Albinas Misevičius aiškina, kad joje galima patikrinti, ar kortelė nėra pamesta, prarasta ir paskelbta negaliojančia.
Kai kuriais atvejais vairuotojo taip pat prašoma paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis kortelė buvo naudojama, ir pateikti jos originalą. Tačiau, pasak A. Misevičiaus, kitų kontrolės mechanizmų šiuo metu skyrius neturi.
Už svetimą kortelę – 300 eurų bauda?
Šiuo metu atskiros administracinės atsakomybės būtent už naudojimąsi kitam žmogui išduota asmens su negalia automobilio statymo kortele, kai jos turėtojas automobiliu nevažiuoja, nėra.
Situaciją siūloma keisti nustatant atskirą administracinę atsakomybę. Tokioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms Seimas rugsėjo 15 d. po pateikimo pritarė, tačiau įstatymas dar nėra priimtas.
Pagal projektą, jei kortele būtų naudojamasi, nors žmogus, kuriam ji išduota, pats automobilio nevairuoja ir juo nėra vežamas, grėstų 60–140 eurų bauda. Už pakartotinį pažeidimą siūloma 140–300 eurų bauda. Projektą Seimo posėdyje toliau numatoma svarstyti lapkričio 19 d.
Pataisas inicijavęs Lietuvos socialdemokratų partijos narys Darius Razmislevičius sako, kad viena pagrindinių piktnaudžiavimo priežasčių – galimybė nemokėti už automobilio stovėjimą.
Jo vertinimu, šiuo metu trūksta konkrečios atsakomybės būtent už tokį svetimos kortelės panaudojimą.
„Šiuo metu nėra galimybių piktnaudžiaujančius nubausti, manau, kad baudos adekvačios“, – argumentuoja D. Razmislevičius.
Policija situaciją vertina kitaip. Pareigūnų nuomone, šiuo metu galiojanti atsakomybė yra pakankama, o konkrečius siūlomus pakeitimus policija vertins tik oficialiai gavusi projektą.
Už suklastotą kortelę galėtų grėsti ir kalėjimas
Seime po pateikimo pritarta ir Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis siūloma aiškiai numatyti atsakomybę už tokių kortelių klastojimą ir naudojimą.
Pagal projektą už netikros kortelės pagaminimą, tikros suklastojimą arba žinomai netikros ar suklastotos kortelės laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą galėtų grėsti bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Projektą numatyta svarstyti Seimo posėdyje gruodžio 15 d.
D. Razmislevičiaus vertinimu, korteles nesudėtinga nukopijuoti, o dabartinis Baudžiamasis kodeksas jų aiškiai neįvardija.
„Judu“ akcentuoja, kad vien baudų nepakaks.
„Svarbu ne tik sankcijos dydis, bet ir kontrolės veiksmingumas bei visuomenės sąžiningumas“, – akcentuoja J. Gaidienė.
Pokyčių numatoma ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Nuo 2028 m. birželio 5 d. valstybės narės turės išduoti naujas Europos asmens su negalia automobilio statymo korteles.
„Judu“ tikisi, kad naujos kartos korteles suklastoti bus sunkiau, todėl kontrolieriams nustatyti piktnaudžiavimo atvejus turėtų būti paprasčiau.
Piktnaudžiavimas turi ir kitą pasekmę – užimamos vietos, kurių realiai reikia žmonėms su negalia.
ANTA pabrėžia, kad tai ypač svarbu žmonėms, kuriems dėl judėjimo sunkumų automobilį būtina pastatyti kuo arčiau įėjimo ir turėti daugiau erdvės saugiai įlipti ar išlipti.
