2026 m. pirmąjį pusmetį 188 darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams. Vidutiniškai apie 470 naujų darbo pasiūlymų per mėnesį.
Tuo metu darbo paieškas pradėjo tik 124 vairuotojai. Taigi, vienam įregistruotam darbo ieškančiam vairuotojui teko net 23 laisvos darbo vietos.
Atlygis siekia tūkstančius, bet dirbti nenori
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė sako, kad tarptautinio krovinių vežimo vairuotojų Lietuvoje trūksta jau daug metų.
Darbo skelbimuose siūlomas atlyginimas priklauso nuo to, kur žmogus dirbs. Užimtumo tarnybos duomenimis, dirbantiems Lietuvoje darbdaviai vidutiniškai siūlo apie 2 tūkst. eurų per mėnesį, o dirbantiems užsienyje – apie 2,5 tūkst. eurų.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad realiai mokamas atlygis dažnai būna didesnis ir priklauso nuo darbuotojo patirties, darbo sąlygų, maršrutų bei kitų darbo ypatumų.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis skaičiuoja, kad tarptautinių reisų vairuotojo bendros mėnesio pajamos gali siekti maždaug 2,5–3,8 tūkst. eurų į rankas, įvertinus darbo užmokestį ir su komandiruotėmis susijusias išmokas.
Tačiau, jo žodžiais, vien didesnių pajamų neužtenka, kad šią profesiją rinktųsi daugiau Lietuvos gyventojų.
„Tolimųjų reisų vairuotojai ilgą laiką praleidžia ne namuose, jų darbas susijęs su didele atsakomybe, griežtais darbo ir poilsio režimo reikalavimais, pasienio eilėmis, saugių stovėjimo aikštelių trūkumu ir kitais šios profesijos iššūkiais“, – komentuoja N. Raulinaitis.
Anot jo, jaunesniems darbuotojams vis svarbesnis laikas su šeima, prognozuojamas darbo grafikas ir galimybė derinti darbą su asmeniniu gyvenimu.
Atbaido darbo sąlygos
M. Jankauskienė pasakoja, kad darbo ieškantiems žmonėms tarptautinių krovinių vežimo vairuotojo darbas dažnai atrodo nepatrauklus dėl ilgų išvykų iš namų, didelio streso ir atsakomybės bei sudėtingo darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo.
„Vežėjai sako, kad šiuolaikinės transporto priemonės yra modernios, patogios ir automatizuotos, vis dėlto ilgos darbo valandos, sėdimas darbas ir nereguliarus poilsio režimas yra dažniausios pasirinkimą ribojančios priežastys“, – aiškina ji.
Pasak Užimtumo tarnybos, jaunesniems žmonėms ši profesija neretai atrodo mažiau patraukli ir dėl ribotų karjeros galimybių bei lankstesnių alternatyvų darbo rinkoje, o vyresni žmonės darbo pasiūlymų gali atsisakyti dėl sveikatos ir ilgų darbo valandų.
Vairuotojų stinga ne tik Lietuvoje. Užimtumo tarnybos pateiktais Europos darbo institucijos (ELA) duomenimis, 2025 m. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų trūko 19 Europos valstybių.
Vairuotojų poreikis auga
Užimtumo tarnyba bando didinti vietinių darbuotojų pasiūlą finansuodama jų mokymą.
2026 m. motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo mokymo programas pasirinko 157 Užimtumo tarnybos klientai (154 Lietuvos ir 3 užsienio šalių piliečiai). Beveik pusė jų mokėsi pagal trišales sutartis su būsimais darbdaviais.
Tačiau norinčių dirbti šį darbą vis dar yra gerokai mažiau nei darbo pasiūlymų. Liepos pradžioje Užimtumo tarnyboje buvo registruoti tik 72 darbo ieškantys tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai.
Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu tokių darbo ieškančių vairuotojų buvo 60. Darbdavių, ieškančių tokių darbuotojų, skaičius beveik nekito, tačiau jų įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius išaugo 14,4 proc., tai yra 400 darbo pasiūlymų daugiau.
„Darbo paklausa šios profesijos darbuotojams toliau auga, o vietos darbuotojų pasiūla išliko nepakankama jam patenkinti“, – akcentuoja M. Jankauskienė.
Beveik 80 tūkst. vairuotojų – iš trečiųjų šalių
Kadangi vietinių darbuotojų trūksta, Lietuvos transporto sektoriuje dirba daug žmonių iš užsienio.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) rugsėjo 1 d. duomenimis, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais Lietuvoje dirbo 79 543 trečiųjų šalių piliečiai ir 715 kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių piliečių.
„Linava“ skaičiuoja, kad Lietuvos transporto įmonėms šiuo metu trūksta apie 10–12 tūkst. profesionalių sunkvežimių vairuotojų.
Asociacijos pateiktais Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, Lietuvoje neužpildyta apie 12 proc. sunkvežimių vairuotojų darbo vietų, o iki 2028 m. ši dalis gali išaugti iki maždaug 18 proc.
Prašo leisti įdarbinti daugiau vairuotojų iš užsienio
Anot „Linavos“, trūkstamų vairuotojų būtų galima pritraukti iš trečiųjų šalių, tačiau asociacija mano, kad tam trukdo dabar galiojanti kvotų sistema.
2026 m. trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvota siekia 24 706 žmones ir yra bendra visiems ekonomikos sektoriams bei profesijoms. „Linava“ nurodo, kad rugsėjo pradžioje visa šių metų kvota jau buvo išnaudota.
Asociacija siūlo nustatyti atskirą profesionalių vairuotojų kvotą arba sudaryti galimybę ją didinti metų eigoje, jeigu darbuotojų ir toliau trūksta.
SADM aiškina, kad net ir išnaudojus kvotą darbuotojus iš trečiųjų šalių įdarbinti galima, tačiau tada jiems turi būti mokamas didesnis, teisės aktuose nustatytą ribą atitinkantis atlyginimas.
Ministerija taip pat nurodo, kad šiuo metu galiojančių sąlygų keisti neplanuojama.
„Linava“ įspėja, kad neradus daugiau darbuotojų dalis vilkikų gali likti nenaudojami, įmonėms gali būti sunkiau vykdyti užsakymus, o ilgainiui dalis veiklos gali persikelti į kitas ES valstybes.
