Situacija švietimo sektoriuje jau seniai yra įvairių diskusijų objektas, o kai kurie šios sferos klausimai ne tik sulaukia negatyvaus atgarsio visuomenėje, bet ir išprovokuoja gana aštrius politinius pasisakymus ar švietimo bendruomenės reakcijas.
Gruodžio 6 d. Seime Darbo partijos frakcijos narys Vydo Gedvilas surengė spaudos konferenciją „Dėl finansavimo problemų švietimo sistemoje“, kurioje dalyvavo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas, Mišrios Seimo narių grupės narė, Lietuvos Valstiečių liaudininkų sąjungos narė Rima Baškienė, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Andrius Mazuronis ir Seimo Krikščionių partijos frakcijos narė Zita Užlytė.
Konferencijos metu buvo dar kartą primintos svarbiausios švietimo sektoriaus problemos ir finansavimo klausimai.
Spaudos konferencijoje V. Gedvilas kalbėjo: „Visuotinai pripažinta, kad mokslas ir kompetencija lemia šalių turtingumą ir gyvenimo kokybę. Lietuvoje seniai deklaruojamas švietimo prioritetas, bet lėšų nepakanka. Lėšos savivaldybėse dažnai naudojamos ne pagal paskirtį, bet nė vienas savivaldybės darbuotojas ar meras nėra už tai nubaustas. Šiemet į biudžetą bus grąžinta 17 mln. litų, kaip nepanaudotų lėšų. Demografinė situacija prastėja: nuo metų pradžios 50 tūkst. gyventojų emigravo, vadinasi iš žemėlapio dingo vienas rajonas. Esant mokinių skaičiaus mažėjimui, mažėja ir biudžeto asignacijos.“ Politikas akcentavo, kad šiuo metu veikia krepšelių finansavimo sistema yra neefektyvi, negerinanti ugdymo kokybės.
Konferencijos dalyvio teigimu krepšelio modelis yra tik dviejose valstybėse – Lietuvoje ir Gruzijoje.
E. Jesinas: mažos mokyklos pasmerktos išnykti
Apie negatyvią situaciją šalies švietimo sektoriuje E. Jesinas sakė: „Kasmet švietimo finansavimas įgauna minusinį pagreitį. Mažėjant mokinių skaičiui iš švietimo biudžeto atimtos milijoninės lėšos. Pernai į šalies biudžetą buvo grąžint 58 mln. litų, šiemet – jau 70 mln., nemanau, kad šios lėšos gali būti laikomos nepanaudotinomis. Nesutvarkyti darbo apmokėjimo koeficientai, įstatyme numatytas minimalus koeficientas neatitinka darbuotojų kvalifikacijų ar darbo stažo – tai apvogimas. Didinamas mokinių skaičius klasėse, mažos mokyklos pasmerktos išnykti.“
E. Jesino teigimu, dabartinė situacija ne tik netenkina pedagogų, bet ir neigiamai atsiliepia visam ugdymo procesui: „Tai neigiamai atsiliepia ne tik mokytojų socialinėms garantijoms, bet ir mokinių ugdymui. Dėl lėšų trukumo mažėja papildomo ugdymo valandų, mokiniai turi mažesnį pasirinkimą, mažėja vaikų užimtumas“.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas akcentavo ir tai, kad ŠMM nelinkusi klausytis kritikos ir mąstyti apie pokyčius: „Mokinio krepšelio metodika neatitinka nūdienos reikalavimų, šį modelį siūlėme keisti, bet ministerija – kurčia“, – kalbėjo E. Jesinas.
Mokinio krepšelio panaudojimas – sisteminė problema
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys A. Mazuronis konferencijoje kalbėjo: „Kalbant apie finansavimo skaidrumą, esama sisteminės problemos – mokinio krepšelio netinkamas panaudojimas. Ši problema egzistuoja daugelyje savivaldybių. Tai sisteminė yda dėl šio krepšelio metodikos. Iš ministerijos pusės pasigendu diskusijos, net elementaraus bandymo išgirsti ir padiskutuoti, o ne išgirsti, kad mes taip sumanėme ir padarėme.“
Konferencijos metu daug kritikos buvo pažerta mokyklų tinklo pertvarkai ir ŠMM dėl šios institucijos nenoro ieškoti kompromiso su švietimo darbuotojų bendruomenę.
