REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Švedijos lankstesnis, ir faktiškai vienintelis toks Vakarų pasaulyje, būdas kovoti su koronavirusu vis dar skaldo kritikus į kelias stovyklas. Vieni giria švedus už jų pasirinkimą suformuoti bendrą imunitetą, kiti kritikuoja dėl abejotino sprendimo, kuris gali nusinešti daug gyvybių.

Švedijos lankstesnis, ir faktiškai vienintelis toks Vakarų pasaulyje, būdas kovoti su koronavirusu vis dar skaldo kritikus į kelias stovyklas. Vieni giria švedus už jų pasirinkimą suformuoti bendrą imunitetą, kiti kritikuoja dėl abejotino sprendimo, kuris gali nusinešti daug gyvybių.

REKLAMA

Šiuo metu jau galima išskirti du rodiklius, kurie turėtų nepatikti Anderso Tegnello plano pasekėjams: neįprastai didelis mirtingumo lygis ir abejotina ekonominė nauda. 

Didelis mirtingumas

Vienam milijonui Švedijos gyventojų tenka 256 mirtys nuo Covid-19, skelbiama statistikos portale „Worldometers“. Nepaisant Švedijos valdžios tikinimo, kad jų pasirinkta taktika neįvesti privalomos gyventojų saviizoliacijos veikia, mirčių skaičius išsiskiria iš kaimyninių šalių. Griežtas karantino priemones pasirinkusios Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje atitinkamai vienam milijonui gyventojų tenka 39, 78 ir 38 mirtys (Lietuvoje – 17). 

Nepaisant to, kad pagal šį rodiklį Švedija atrodo geriau už tokias šalis kaip Italija (463), Prancūzija (373) ar Belgija (655), yra ir kitas rodiklis, pagal kurį švedų pasirinkta strategija atrodo niūriai. 

REKLAMA
REKLAMA

Tai yra mirtingumo lygis, skaičiuojamas paprasčiausiai išskiriant visų susirgusiųjų koronavirusu ir nuo jo mirusių procentą. Šiuo metu Švedijoje šis rodiklis siekia 12,2 proc. ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių Europoje. Italijoje pačiame epidemijos įkarštyje kovo pabaigoje mirtingumas buvo pasiekęs rekordinius 13 proc. Net tikrą sveikatos apsaugos sistemos armagedoną išgyvenantis Niujorkas turi „kuklų“ 7,6 proc. mirtingumo nuo koronaviruso lygį.

REKLAMA

„Statistics Sweden“ šią savaitę paskelbė duomenis, kad balandžio 6-12 dienomis mirusiųjų skaičius Švedijoje „pagerino“ 2000-ųjų rekordą, kuomet mirė 2364 žmonės. 

Priešvelykinę savaitę Švedijoje mirė 2505 žmonės. „The Local“ rašoma, kad šiuo atveju svarbu pažymėti – duomenys nėra galutiniai, tačiau jie gali tik didėti. 

Ekonomikos rodikliai stebuklų nerodo – prognozuojamas 7-10 proc. smukimas

Galbūt Švedijos valdžios pagrindinis tikslas ir nebuvo gelbėti šalies ekonomiką, tačiau šis argumentas dažnai pateikiamas, kaip karantino ir saviizoliacijos kritika. Tačiau kol kas šalių, kurios pasirinko nesiimti griežtų užkardymo priemonių ekonominiai rodikliai taip pat nedaug skiriasi nuo likusiųjų, kurios nurodė gyventojams sėdėti namuose ir dėl kuriose įmonės patyrė milžiniškų nuostolių. 

REKLAMA
REKLAMA

Švedija, kuri atsisakė uždarinėti prekyvietes ir stabdyti verslus, paskaičiavo, kad šių metų ekonomika smuks iki 10 proc., rašoma CNBC. Panašios tendencijos stebimos ir mūsų kaimyninėje Baltarusijoje (kuri taip pat renkasi švelnias priemones stabdant koronavirusą). 

Atrodytų, griežtų priemonių atsisakymas turėjo būti naudingas švedų ekonomikai, tačiau ir tai, panašu, neįvyko. Švedijos centrinis bankas antradienį paskelbė, kad jų šalies ekonomika 2020-aisiais susitrauks beveik 7 proc., blogiausiu atveju – beveik 10 proc. Ekspertai pažymi, kad „viskas priklausys nuo to, kaip ilgai tęsis infekcijos plitimas ir kaip ilgai veiks apribojimai, kurių imamasi jos stabdymui“. Palyginimui, Didžiosios Britanijos ekonomika, prognozuojama, susitrauks iki 7 proc., Suomijos – 6 proc., o Danijos – 6,5 proc. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nepaisant to, kad mokyklos ir parduotuvės toliau veikia pandemijos metu, Švedija susiduria su tiekimo grandinės trikdžiais. Be to, valstybei net ir nesiėmus draudimo priemonių, dalis įmonių pačios nutraukė veiklą ir paleido darbuotojus namo. O patys gyventojai aktyviai renkasi savanorišką saviizoliaciją. Pavyzdžiui, tarptautinė skrydžių bendrovė SAS jau paskelbė apie 5 tūkst. darbuotojų atleidimą. Daugelis jų dirbo Švedijoje. Kovą bendrovė jau laikinai atleido 10 tūkst. darbuotojų. 

Švedijos centrinio banko duomenimis, nedarbas šalyje auga ir metų gale gali pasiekti 10 proc. – blogesnis rodiklis nei 2008-2009 finansų krizės metu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų