Ironiškas juokelis, kad nėra to blogo, ko nesuvalgytų studentas, sunkmečių įgauna šiek tiek kitokią prasmę.
Iš Druskininkų studijuoti į Vilnių atvykusi antrakursė Margarita gyvena studentų bendrabutyje, už kurį kas mėnesį reikia mokėti 150 litų, tai mažiausias mokestis, nes mergina gyvena triviečiame kambaryje. Merginos išlaidos transportui per mėnesį siekia apie 50 litų: 22 litus kainuoja nuolatinis bilietas važiavimui viešuoju transportu ir kartą per mėnesį mergina grįžta į gimtąjį miestą aplankyti tėvų.
„Druskininkuose didelis nedarbas, tad ir mano tėtis šiuo metu nedirba, šeimą išlaiko mama, kuri dirba maisto prekių parduotuvėje. Jos atlyginimas – vos didesnis už minimalų ir didžiają jo dalį ji turi investuoti į mano studijas“, – kalbėjo pašnekovė.
Pigiausias maistas ir nemokamos pramogos
Margarita savaitės išlaidoms iš tėvų gauna apie 50-60 litų: „Maistą stengiuosi pirkti patį pigiausią, atidžiai seku visas parduotuvių skelbiamas akcijas. Dažniausiai perku daržoves, iš jų gaminu įvairius troškinius, taip pat dažnai perku pigiausius koldūnus, avižinių dribsnių mišinius, ryžius. Labai mėgtu grikius, deja, dabar jie per brangūs.Nemažai pinigų išleidžiu kopijavimui, nes skaityklose trūksta knygų arba jų negalima išsinešti į namus. Pramogoms pinigų beveik nelieka, tad kartais su draugais nueiname į kokį nemokamą renginį.“
Merginos teigimu, didžiausias stresas eiti į parduotuvę tuomet, kai pasibaigia aliejus, cukrus ir kava vienu metu, nes tenka per vieną kartą išleisti visai savaitei skirtus pinigus. „Netaupau tik kavai, tiksliau dažniausiai ją perku įvairių akcijų metu, retais atvejais pasilepinu šokoladu“, – kalbėjo mergina.
Batai – tik švenčių proga
Pasak pašnekovės, drabužius ji dažniausiai perkanti dėvėtų rūbų parduotuvėse: „Kartais su kambario draugėmis susiorganizuojame pasivaikščiojimą po dėvėtų drabužių parduotuves, surandame išties gražių ir nebrangių drabužių, labai retais atvejais pavyksta ką nors nusipirkti didžiųjų išpardavimų metu parduotuvėse. Labai džiaugiuosi, kai per gimatadienius ar kitas šventes mane „paremia“ močiutė, tuomet leidžiu sau nusipirkti rankinę ar batus“, – kalbėjo mergina.
Mergina šiuo metu ieško papildomo darbo po paskaitų, tačiau kol kas nesiseka: „Dar rugsėjo pradžioje visur pridėjau skelbimų, kad ieškau darbo, o sulaukiau vos dviejų skambučių – siūlė viename renginyje dalyti skrajutes ir padirbėti rūbinėje, bet tai vienakrtiniai pasiūlymai. Universitete turiu daug paskaitų, galiu dirbti tik vakarais, kadangi pavyko įstoti į valstybės finansuojamą vietą, nesinori, kad nukentėtų studijos, bet jei kas pasiūlys auklės, padavėjos ar kitą su studijomis derinamą darbą, labai apsidžiaugčiau.“
Gaunančių socialines stipendijas mažėja
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos vadovas Arūnas Mark, paklaustas, ar šį rudenį pastebimas didesnis paskolų ir socialinių išmokų poreikis, sakė: „Kiek teko stebėti Valstybinio studijų fondo skelbiamus duomenis, matyti, kad paskolų poreikis yra šiek tiek padidėjęs. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų paskolų sistema nėra palanki studentams. Socialinių stipendijų poreikis visuomet yra labai didelis, tik 2007-aisiais jos buvo labai mažos, kai kuriose šalies aukštosiose mokyklose socialinė stipendija siekdavo vos iki 30-ties litų.Vėliau vyriausybė nustatė, kad šių išmokų dydis turėtų būti ne mažesnis nei 130 litų, o 2004-208 m. kadencijos Seimas nustatė, kad socialinė stipendija būtų 390-ties litų dydžio.“
Pašnekovo teigimu, kilo nemažai klausimų dėl to, kam priklausytų socialinės stipendijos: „Anksčiau socialines stipendijas gaunančių studentų ratas buvo platesnis, dabar jis siaurėja. Natūralu, juk valstybė negali paramą teikti visiems, bet šių lėšų ne tik pakanka, bet kartais ir lieka“, – kalbėjo A. Mark.
Tėvų bedarbystė – studijų pabaigą?
Mažėjančios tėvų pajamos ir didėjantis nedarbas labai tiesiogiai veikia studentų gyvenimo sąlygas. „Krizės metu studentai kenčia labai smarkiai, nes tėvams netekus darbo, kyla daug rimtų problemų šeimoje, nes netekus pajamų šaltinio labai sunku išleisti vaiką studijuoti į kitą miestą. Neseniai atlikto tyrimo duomenis, kai buvo apklausta daugiau nei tūkstantis studentų, vidutinės studento pajamos yra apie 360 litų. Į šį skaičių nepatenka galimai gaunama stipendija ar tėvų duodami pinigai. Vidutinės išlaidos – 980 litų, į šią sumą patenka išlaidos studijoms – literatūros švietimas, pragyvenimo, transporto ir kitos išlaidos.“
Pašnekovo teigimu, tėvams dažniausiai tenka dengti daugiau nei du trečdalius studento išlaikymui reikalingos sumos. „Labai aiškiai matyti, kad studento gaunami pinigai ir išlaidos skiriasi vos ne tris kartus.Praėjusių metų žiemą konsultavome nemažai studentų, kaip jiems išspręsti finansines problemas. Tikėtina, kad šią žiemą situacija kartosis. Daugiausiai sunerimusių studentų į mus kreipėsi pirmojo semestro pabaigoje ir klausė, ką jiems daryti, nes tėvams praradus darbą, jų finansinė situacija tapo labai kebli.“
Pašnekovo teigimu, dažnas konsultacijos kreipęsis studentas rimtai svarstė apie įsidarbinimo, vėliau ir studijų galimybes užsienyje.
Į klausimą, ar yra žinoma pavyzdžių, kai į LSAS besikreipusio studento situacija buvo itin kebli, pašnekovas atsakė: „Tokių pavyzdžių buvo ne vienas. Kai kuriais atvejais negalėjome nieko patarti, o ir smerkti žmogaus noro emigruoti kartu su šeima tikrai negalima, yra situacijų, kai žmonės neturi kito pasirinkimo. Jaunimo nedarbas Lietuvoje šiuo metu yra vienas didžiausių Europoje, tad jaunas studijuojantis žmogus negali susirasti net darbo nepilnai dienai.“
Neigiamas požiūris į dirbančius studentus
Dažnai dirbatys studentai susiduria su neigiamu dėtytojų požiūriu ir sulaukia priekaištų, kad laikas, kuris turėtų būti skiriamas studijoms, yra švaistomas.
„Nemažai dėstytojų teigia, kad studentai turėtų tik studijuoti ir jokia pašaline veikla neužsiimti, šiai nuomonei iš dalies pritaria ir LSAS, bet studentui turi būti sudarytos socialinės sąlygos. Žmogus neturi būti apkrautas klausimais, kaip jam išsiversti, kurie taptų net svarbesni už studijas. Deja, šiuo metu realybė kitokia: žmogus pirmiausiai priverstas rūpintis kaip išgyventi studijų laikotarpį, o ne kaip stengtis studijuoti. Kenčia ne tik kiekvieno asmens įgyjamas išsilavinimas, bet ir studijų kokybė apskritai.“
Iš stipendijos pragyventi neįmanoma
Dažno studento viltis – stipendija, bet pinigai iš dangaus, deja, nebyra, o sunkmečiu universitetų „taupyklės“ taip pat džiugiai nebarška.
„Kartą su viena internetine televiziją bandėme atlikti eksperimentą apie tai, ar gali studentas pragyventi tik iš stipendijos. Atsirado žmogus, kuris sutiko būti testuojamas, iš savo stipendijos pragyveno vos porą savaičių. Žmogus gyveno labai taupiai, pirko pačius pigiausius maisto produktus, bet stipendijos pinigų pakako vos porai savaičių. Paskaičiuota, kad bendrabutyje gyvenantis studentas, kuris moka už bendrabutį, maistą, važinėja viešuoju transportu ir turi šiek tiek pinigų kopijavimo paslaugoms, per mėnesį išleidžia apie 600-700 litų.“
Studentų atstovo teigimu, studentai taupo kaip išgalėdami – jei yra galimybė, kai kurių maisto produktų atsiveža iš namų, stengiasi kuo pigiau apsipirkti. „Sunkiausiai verčiasi studentai, kurie į miestus studijuoti atvyksta iš socialiai remtinų šeimų, kurių tėvai pragyvena iš pašalpų, o jie patys gali gauti tik socialinę stipendiją. Stipendijų už gerą mokymąsi kiekis ir fondai šiemet buvo sumažinti 50-60 proc., tad gauti šią stipendiją yra gana sudėtinga.
